Kas yra šachmatai?

   Šachmatų žaidimas vienas iš įdomiausių ir kartu sudėtingiausių intelektualiųjų žaidimų, kuriuos sugalvojo žmogaus protas. Dabartiniai šachmatai turi žaidimo, sporto ir meno elementų. Gal būt dėl tokio įvairiapusiškumo jie labai patraukia, sužavi šiuo žaidimu susidomėjusius žmones. Dar manoma, kad šachmatai traukia savo dinamiška situacijų ant lentos kaita, kai susidaro naujos, dar žaidėjui nežinomos, nestudijuotos pozicijos. Tada, kaip ir gyvenime, reikia primti apgalvotus sprendimus, spręsti  vis naujus iššūkius ir taip visą partiją, nes viskas ant šachmatų lentos visą laiką kinta nuo partijos pradžios iki pabaigos. Manoma, kad tai  kažkiek imituoja žmogaus gyvenimo eigą, žmogaus gyvenimo kelią su klaidomis ir pasiekimais. Pasibaigus partijai šachmatininkai analizuoja partijos eigą , ieško padarytų klaidų, randa jas, iš jų mokosi ir tikisi geresnių rezultatų sekančioje partijoje. Nesėkmingai baigęs partiją gali pradėti kitą, ištaisyti darytas klaidas - „pradėti naują gyvenimą“. Taip dabar aiškinamas tas didžiulis šachmatininkų prisirišimas prie šio žaidimo , neretai trunkantis visą gyvenimą.  

   Truputėli istorijos

   Šachmatams apie 1500 metų. Šachmatų žaidimas buvo sukurtas VI amžiuje Indijoje. Šis žaidimas buvo vadinamas  „chaturanga“. Šį žodį galima išaiškinti, kaip karinį žaidimą, kuriame dalyvauja  keturios senovinės indų karinės dalys: pėstininkų, raitelių, kovinių dramblių ir kovinių  vežimų. Dabartiniuose šachmatuose tos dalys atitinka pėstininkų, žirgų, rikių, bokštų figūras. Iš Indijos žaidimas pateko į Persiją . Persijoje jis tapo aukštuomenės žaidimu. Ten jis buvo vadinamas "Chatrang". Keitėsi žaidimo taisyklės buvo įvestas šacho (šach persiškai reiškia karalius)   ir mato skelbimas. Arabams užkariavus Persiją jis paplito arabų kraštuose, o iš ten į Pietines Europos valstybes. Europoje šachmatai paplito per Ispaniją, kur juos atvežė maurai iš Šiaurės Afrikos [3].  Tai įvyko X amžiuje. Pradžioj žaidimas buvo vadinamas įvairiais vardais: Ispanijoj acedrex, axedrez , Graikijoj zatrikion. Bet likusioje Europoje paplito įvairios „šach“ žodžio versijos. XII – XV amžiuose šachmatų populiarumas Europoje smarkiai išaugo. Tuo laikotarpiu buvo išleista daug lotynų kalba knygų apie šachmatus. Visa eilė Anglijos, Prancūzijos , Ispanijos karalių  rėmė šį žaidimą. Tarp 1475 ir 1500 buvo pakeistos rikio ir valdovės judėjimo taisyklės, kurios tapo panašios į dabar esančias, tai sustiprino šių figūrų jėgą [3], padarė šachmatų partijas dinamiškesnes, trumpesnes. Plačiau po  Europą dabartiniu pavidalu šachmatai paplito nuo XV amžiaus. Didžiulį indėlį į šachmatų populiarinimą įnešė muzikos kompozitorius ir šachmatininkas prancūzas F. Philidor (1726-1795). Jis rašė knygas apie šachmatus analizavo debiutus, partijų pabaigas. XIX amžiaus  viduryje pradedami rengti šachmatų turnyrai. Pirmas tarptautinis turnyras, surengtas Londone, įvyko 1851 m. Jį laimėjo tuo metu mažai žinomas vokietis Adolf Andersen , kuris vėliau išgarsėjo nemirtingomis partijomis (tuo metu šachmatininkai didelį dėmesį kreipdavo į ėjimų grožį šachmatų partijose). 1861 metais Bristolio mieste (Anglija) vykusiame turnyre pradėta taikyti ėjimu laiko kontrolė, naudojant smėlio laikrodį. Pirmas pasaulio čempionatas [3] buvo surengtas 1886 metais. Pirmuoju pasaulio čempionu tapo austras V. Steinitz (V. Šteinicas). XX amžiuje buvo žengtas didžiulis žingsnis, vystant šachmatų žaidimo teoriją. Taip pat   XX amžiuje buvo įkurtą pasaulinė šachmatų federacija, kuri vysto ir koordinuoja šachmatų sportą visame pasaulyje. XXI amžiuje buvo plačiai pradėta naudoti kompjuterius šachmatų partijų analizei, buvo pradėta šachmatais žaisti  internetu.

  Kaip šachmatai vystėsi Lietuvoje? Žinoma, kad pirmoji šachmatų partija susirašinėjant vyko 1865 metais [2] tarp Klaipėdos ir Hanoverio (Vokietija) miestų, kurią laimėjo Hanoveris. 1872 metais analogiška partija buvo žaidžiama tarp Klaipėdos ir Karaliaučiaus miestų [2].  Ją laimėjo Klaipėda. Pirmas šachmatų turnyras Lietuvoje įvyko Klaipėdoje 1879 metais. Plačiau apie Lietuvos šachmatų istorija galima rasti internete [1] (žr. šaltinius}.

   Kas naudinga žinoti.

   Šachmatų partiją galima suskirstyti į nuosekliai vieną kitą sekančias tris  dalis, kurios pagal žaidimo techniką ir situacijas ant lentos skiriasi: debiutą, vidurio žaidimą, partijų pabaigas. Šiuolaikinė šachmatų žaidimo teorija, remdamasi žaidimo praktika, pastoviai analizuoja šias dalis ir pateikia rekomendacijas, kaip jas reiktų žaisti. Besimokantys žaisti šachmatais naudojasi tomis rekomendacijomis ir taip siekia rezultatų varžybose. Mokytis reikia daug, nes reikia mokėti žaisti visas dalis. Negerai nemokėti žaisti partijų pabaigų, nes taip galima prarasti pasiekimus, kurie buvo įgyti vidurio žaidime. Tad naudinga studijuoti partijų pabaigas ir  taip pat jų perliukus - etiudus. Tą patį galima pasakyti ir apie vidurio žaidimą, kurio nemokėdami žaisti, galime viską prarasti tai ką dėka gerų debiuto žinių buvome, pasiekę partijos pradžioje. Tad labai naudinga susipažinti su kombinacijomis, kurių nežinant dažnai įvyksta netikėti ir nemalonūs siurprizai. Šio skyrelio tikslas ir yra pateikti skaitytojui prieinamą trumpą informaciją iš vidurio ir pabaigų žaidimo sričių. Tuo tikslu įkelti kombinacijų ir etiudų skyreliai kairiame lango šone. Iš pateiktų kombinacijų ir etiudų rinkinių, galima mokytis šachmatų žaidimo meno, tobulinti žaidimo kokybę. Sėkmės.

Šaltiniai.

1.    lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0achmatai

2.   www.chessgames.com/perl/ezsearch.pl

3.     en.wikipedia.org/wiki/History_of_chess