Klaipėdiečiai komandiniuose čempionatuose

   Šiame skyriuje pateikti Klaipėdos miesto šachmatininkų dalyvavimo Lietuvos komandiniuose čempionatuose rezultatai, lentelės, dalyviai. Taip pat ir kiti mačai vykę tarp miestų, ar tarp atskirų miestų komandų susitikimų rezultatai.  Čia nėra Klaipėdoje rengtų festivalių rezultatų , nes jie yra festivalių skyriuje, taip pat nėra miesto  vidinių komandinių čempionatų rezultatų, o jie kiekvienais metais vykdavo. Pateikta medžiaga apima laikotarpį nuo 1866 metų mačo tarp Klaipėdos ir Hanoverio , Klaipėdos Karaliaučiaus miestų iki dabar. Tai nereiškia, kad surinkta visų vykusių susitikimų medžiaga, ne viską pavyko rasti, daug ką užbarstė laiko dulkės. Čia pateikta tai kas pavyko rasti iš laikraščių, knygų, atskirų šachmatininkų archyvų.

   Iki antrojo pasaulinio karo Klaipėdos šachmatininkai, nors ir būdami susiskaidę į atskirus klubus pagal tautybę, laikas nuo laiko apsijungdavo į bendrą Klaipėdos rinktinę ir žaisdavo mačus su kitais miestais. Keletas tokių mačų įvyko su Liepojos (LAT) miesto rinktinę. Skyrelyje patalpinti vieno tokio mačo, vykusio Liepojojoje 1936 metais, rezultatai. Iki karo, 1939 metais Klaipėdoje vyko ir lietuvių šachmatų klubo mačas su Šiaulių miesto klubu „Sakalas“.

  Po karo , 1948 metais Klaipėdos šachmatų komanda dalyvavo Lietuvos komandiniame šachmatų čempionate. Debiutas buvo sėkmingas – klaipėdiečiai iškovojo 3-ią vietą. Tačiau iki 1957 metų, apie komandinius Lietuvos šachmatu čempionatus literatūriniuose šaltiniuose nerasta, išskyrus 1952 metus, kai vyko sričių, kartu su Kauno , Vilniaus rinktinėmis ,Lietuvos čempionatas, kur komandų sudėtis buvo - 8 šachmatininkai ir 2 šaškininkai.

 Nuo 1957 iki 1960 metų Lietuvos komandiniame čempionate žaisdavo 5 didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio komandos. Komandų sudėtį sudarydavo 6 šachmatininkai – penki vyrai ir viena moteris.

   Nuo 1960 metų komandų skaičius Lietuvos čempionate didėja. Buvo įvesti „A“ ir “B“ klasės komandiniai čempionatai. B klasės čempionate dalyvaudavo rajonų komandos suskirstytos į atskirus pogrupius. Jų nugalėtojai dalyvaudavo B klasės finale; iš kur geria pasirodžiusios komandos galėdavo patekti į A klasę. Geriausia B klasės komanda, vėliau 3 geriausios, dar vėliau 4-5 geriausios prisijungdavo prie A klasės ir  finaliniame etape išaiškindavo čempionato prizininkus ir koks miestas turi geriausią tų metų Lietuvos šachmatų komandą.  Komandose žaisdavo po 5-6  žaidėjus (spartakiados metais 8 žaidėjai – 6 vyrai ir dvi moterys), tarp jų viena moteris, kai kuriais metais turėdavo būti bent vienas jaunimo amžiaus šachmatininkas. Finalinis etapas vykdavo rudenį, dažniausiai lapkričio mėn.

    Šita sistema veikė iki 1976 m, kai buvo įvesta klubinių komandų čempionato sistema, panaikinant miesto rinktinių dalyvavimą komandiniuose čempionatuose. Tiesa, spartakiadų metais (jos vykdavo kas 4 metai), kaip ir anksčiau, dalyvaudavo miestų ir rajonų rinktinės – viso 8 komandos. Šita klubinių komandų čempionato sistema leido vienam miestui  išstatyti po keleta ir daugiau komandų. Tai aišku buvo naudinga didiesiems miestams - Vilniui ir Kaunui, kurie galėjo išstatyti po kelias komandas, pajėgias iškovoti komandinio čempionato medalius. Buvo įvesta klubinių komandų lygos: aukščiausioji ir pirmoji. Blogiausiai pasirodžiusios aukščiausios lygos komandos iškrisdavo į pirmąją lygą, o jų vietas aukščiausioje lygoje užimdavo geriausiai pasirodžiusios pirmosios lygos komandos .   Panaši komandinių čempionatų sistema išsilaikė iki šių dienų.

   Pradėjus funkcionuoti klubinių čempionatų tvarkai, Klaipėda išstatydavo dvi klubines komandas: „ Baltiją“ (Baltijos laivų statyklos komanda), kuri buvo pastiprinta geriausiais Klaipėdos  miesto žaidėjais ir “Granitą“ (Statybos tresto komanda), už kurią žaidė likę, pakankamai pajėgūs žaidėjai. Vėliau „Granitą“ keitė „Neptūnas“, bet visada tai būdavo antroji miesto komanda pagal žaidėjų sudėtį.

   Klaipėdos šachmatų  komanda bendrai (miesto rinktinės ir klubinės komandos) yra 14 kartų buvusi Lietuvos komandinių varžybų prizininke. Tame tarpe 1-ąją vietą užėmė 3 kartus: 1971 m., 1985 m. ir 1986 m. Antrąją vietą užėmė 6 kartus: 1961 m., 1962 m., 1964 m., 1972 m., 1982 m. Trečiąją vietą užėmė 5 kartus: 1948 m., 1958 m., 1959 m., 1973 m., 1995 m. Sėkmingas žaidimas 1982-1986 m. Laikotarpyje susijęs su 3 stiprių žaidėjų atvykimu gyventi į Klaipėdą, tame tarpe ir dviejų moterų: Esther Epstein ir Donatos Januševičiūtės. Kas teigiamai atsiliepė žaidžiant komandinėse šachmatų varžybose ir, ypatyngai, spartakiados varžybose, kai komandoje turėdavo žaisti dvi moterys. Taip pat padėjo labai stipraus žaidėjo Aleksandro Ivanovo atvykimas gyventi į Klaipėdą, nes jis galėjo sėkmingai žaisti pirmojoje komandos lentoje.

   1988 m. Išvykus Esther Epstein ir Aleksandrui Ivanovui (E. Epstein vyrui) gyventi į Izraelį, pasitraukus dėl amžiaus, ligų eilei patyrusių šachmatininkų, Klaipėdoje sunku buvo sukomplektuoti pajėgią klubinę komandą. Rezultatai ėmė prastėti – 1988 m.“ Baltija“ užėmė tik 7 vietą. Tik 1993-1995 laikotarpiu Klaipėdos komanda „Bokštas“ , įsiliejus į jos sudėtį  eilei jaunų perspektyvių žaidėjų, dar sugebėjo kovoti dėl prizinių vietų:  1993 m. 5 vieta, 1994 m. – 4-ta vieta, 1995 m. 3-ioji vieta. Vėliau dalis tų jaunųjų žaidėjų išvyko studijuoti į Vilnių, Kauną ir liko gyventi kituose Lietuvos miestuose, jų pakeisti nebuvo kam - jaunų naujų pajėgių žaidėjų buvo nedaug, tad komanda „Bokštas“ iškrito į  pirmąją lygą.  „Bokštas“ ir pirmojoje lygoje nebūdavo pirmas, todėl dėl prizinių vietų Lietuvos čempionate  paskutinius 15 metų nebekovoja.

To top

 
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas