Balandžio 10 d. vykusio renginio metu visi norintys galėjo išmėginti jėgas šachmatų lentoje su vienu iš Klaipėdos miesto šachmatų sporto klubo "Bokštas" nariu. Po renginio pavyko pakalbinti Aleksandrą, kuris sutiko atsakyti į keletą klausimų...

Trumpa biografija paties svečio... 

Aš Aleksandras Džikia, gimiau 1992.06.29. Klaipėdoje. 1999 metais  pradėjau  lankyti  „Aukuro“  vidurinę mokyklą ir kartu pradėjau žaisti futbolą. Tuo metu mano brolis, Guramas Džikia, (1990 g. m.) lankė šachmatus pas trenerį Joną Lapėginą. Gegužės mėnesį per futbolo treniruotę išsinarinau koją, kadangi negalėjau eiti į futbolo treniruotes, nuėjau su broliu į šachmatų treniruotę. Treneris pasiūlė pabandyti. Pabandžiau ir, turbūt netyčia, iš karto išlošiau. Nusprendžiau mokintis žaisti šachmatais. Po metų pirmą kart tapau Lietuvos čempionu. Tai skatino dar labiau gilinti žinias. Antrą kartą Lietuvos čempionu savo amžiaus grupėje tapau būdamas 14 metų. Du kartus pasisekė tapti Baltijos „Taurės“ nugalėtoju jaunimo grupėje ir begalę kartų laimėti įvairių šachmatų turnyrų. Ir iki šiol žaidžiu šachmatais su malonumu.

Ar tikėjaisi, planavai būti pakviestas sulošti simultaną?

Iš dalies tikėjausi, kad būsiu pakviestas žaisti simultaną, nes man sekasi greituosiuose šachmatuose, o ten reikia greitai mąstyti.

Kas tau yra šachmatai? Kokią vietą jie užima tavo gyvenime, laisvalaikyje?

Šachmatai tai pusė mano gyvenimo. Jie išmokino mane logiškai mąstyti, susikaupti, išugdė kantybę. Laisvalaikiu dažnai žaidžiu šachmatais. Kartais su broliu, dažniausiai su kompiuteriu.

Nuo kada pradėjai lošti/užsiimti šia sporto šaka? Kas buvo tavo pirmasis
treneris?

Pradėjau žaisti, kaip minėjau, pirmos klasės pabaigoje. Mano pirmasis treneris buvo Jonas Lapėginas, kuris dirbo su manim iki 14 metų. Jis tikėjo manimi ir savo pagrindines pergales pasiekiau jo darbo dėka.

Su kuriuo iš praeities (dabarties) šachmatininkų norėtumei, jei tik būtų galimybė, sulošti gyvą partiją?

Norėčiau sulošti su Salviju Berčiu (Salvijus Lietuvos išeivis žaidžiantis Jav ratings.fide.com/card.phtml), nes jis jau puikiai žaidė tame turnyre, kuriame aš dalyvavau pirmą kartą. Ir nuo tada aš lyginaus į jo žaidimą. 10 metų būdamas aš jo nebijojau ir nuo tada norėjau su juo sužaisti.

Kodėl tau sekasi trumpo laiko kontrolėse labiau nei klasikinio?

Trumpo laiko kontrolėse man sekasi žaisti geriau, nes dažnai žaidžiu per internetą po 1 min., o ruoštis ilgom partijom neužtenka laiko.

Ar skaitai kokią šachmatų spaudą?

Šachmatų spaudos beveik neskaitau.

Kuri renginio dalis tau patiko labiausiai?

Man labai patiko gyvųjų šachmatų partija. Tai buvo neįprasta partija. Idėja su stovinčiomis figūromis-žmonėmis bei smagiais tarnais buvo labai įspudinga. Leido pasijusti, tarytum, pats būtum tik šachmatų pasaulyję.

Ko norėtumei ateityje, kad šiame renginyje būtų? Gal ko trūko?

Na renginys man labai patiko. Tikrai paliko didelį įspūdį. Nesitikėjau, kad susirinks tiek žmonių. O asmeniškai man trūkumų nebuvo.

     Kuo planuoji užsiimti ateityje? Ar mes dar išvysime tave šlovės spinduliuose?

Ateityje planuoju mokintis užsienyje. Kokio mokslo, dar tiksliai nežinau, tačiau tai bus surišta su matematika, fizika ar kompiuteriais. Šachmatų mesti nesirošiu, tačiau didelių pergalių nesitikiu, nes treniravimuisi pritrūksta laiko.

 Kas tau labiausiai įstrigo iš tavo šachmatinio gyvenimo?

Per visą šachmatų gyvenimą man labiausiai įstrigo mano pirmo trenerio pastangos savo mokiniams. Su kiekvienu mokiniu, jis kruopščiai išnagrinėdavo klaidas. Nors su juo ir būdavo sunku, nes buvo labai griežtas, tačiau džiaugiuosi jį pažinojęs, nes, visgi, jo dėka išmokau geriau žaisti šachmatais. Tad man įsiminė jo darbštumas, kurį dabar įžvelgiu ir savo dabartiniame treneryje, (t.y. Viktoras Galuščak) ir esu begalo jam dėkingas, jog padarė beveik neįmanomą. T.y. Sugrąžino Klaipėdos šachmatų vardą. Tad čia viskas, ką norėjau ir pasakyti. Ačiū.

Dėkojame, Aleksandrui už nuoširdų interviu.