Neortodoksinės pradžios

     Per 500 metų, kai šachmatai žaidžiami pagal dabartines taisykles, galima manyti, kad jau atrasti geriausi partijos pradžių žaidimo principai. Bet iš tikrųjų eksperimentai su pradžiomis vyksta ir toliau [1], tiek tarp mėgėjų, tiek tarp profesionalų.

    Nors yra visa eilė principų dėl kurių visi šachmatų ekspertai linkę sutikti, bet daugelyje populiariausių pradžių, bent vieno, ar dviejų iš žinomų principų yra nepaisoma. Tarp šachmatininkų vis atsiranda manančių, kad tokie nukrypimai nuo numatytų principų gali padėti žaidžiant prie lentos turnyrines partijas.

    Žodis  „ortodoksinis“ pagal tarptautinių žodžių žodyną reiškia: „griežtai prisilaikantis nustatytų taisyklių, principų, normų“. Taigi išeitų, kad šachmatų partijos pradžias, kuriose griežtai laikomasi partijos pradžių žaidimo principų galima būtų vadinti ortodoksinėmis, o kuriose ne – neortodoksinėmis.

    Kuo gi skiriasi neortodoksinės pradžios nuo ortodoksinių. Labiausiai skiriantys požymiai yra: centro nepaisymas, nepalankus savų figūrų išdėstymas, nekreipiama dėmesio į rokiruotę, susilpninta pėstininkų grandinė ir t.t.

    Bet ne visada tai blogai baigiasi.  Jei šachmatų partijos pradžioje yra naudojami nestandartiniai manevrai, dar nevisada reiškia, kad pradžia yra netinkama. Kai kurios neortodoksinės pradžios turi rezervų pozicinių defektų, atsiradusių po pirmųjų ėjimų, pašalinimui.

      Pradžios , kuriose į baltųjų ėjimą 1.e4, juodieji atsako ne 1... e5, 1... d5, 1... Žf6, 1... g6, 1... d6, 1... c6, 1... c5, priskiriamos prie neortodoksinių pradžių. Joms visoms yra suteiktas kodas B00. Tarp nors ir nedažnai naudojamų  neortodoksinių pradžių galima paminėti: Nimcovičiaus ginybą, Ouveno ginybą, šv. Jurgio ginybą. Jos bus aptariamos ir toliau pateikti jų trumpųjų partijų rinkiniai.

Šaltiniai.

1. Eric Schiller. Unorthodox chess openings / 2-nd ed./Cardoza publishing, 2002. P. 15.

                                                           

Nimcovičiaus ginyba, B00

   Nimcovičiaus ginyba prasideda po 1.e4 Žc6.  Ją daug  XX a. pradžioje [1] analizavo A. Nimcovičius, todėl ji pavadinta jo vardu. Jos nereikia painioti su dažnai žaidžiama Nimcovičiaus indiškąją (Nimco-indian) ginyba prasidedančią po ėjimų 1.d4 Žf6 2c4 e6. 3 Žc3 Rb4.

   Juodųjų 1...Žc6 ėjimo tikslas paruošti pėstininko d7 prastūmimą į laukelį d5. Tai savotiška „atidėta skandinaviška“ ginyba.  Po 2. d4 d5 3. exd5 Vxd5, baltieji negali žaisti 4.Žc3 dėl 4...Vxd4, nors baltieji ėjimu 5.Ve2 gali pereiti į Maršalo gambitą. Pats Frankas Maršalas nebuvo visai tikras, ar pėstininko auka yra pateisinama, bet sakė, kad susidarančios pozicijos atitinka jo žaidimo stilių ir jam patinka.

  Baltieji gali išvengti pagrindinio varianto su 2.d4 žaisdami Žf3 ar Žc3. Po Žf3 juodieji gali žaisti e5 ir žaisti priklausomai nuo baltųjų ėjimo kurią nors atvirąją ginybą, arba žaisti Žf6 ir pereiti į panašias į Aliochino ginybą pozicijas.

Nuomonės apie Nimcovičiaus ginybą [2]

DM Alexandras Baburinas: “Kai jūs į 1.e4 atsakote 1...Žc6, tai gali varžovą veikti psichologiškai, panašiai, kaip raudonas skuduras bulių, dėl ko varžovas gali prarasti objektyvumo jausmą.”

DM Tony Mailzas: “Aš mėgstu šveicariškos sistemos turnyro pirmame rate į 1.e4 žaisti ...Žc6, nes būsimieji varžovai, ruošdamiesi žaisti su manimi, nemažai laiko praranda studijuodami šią pradžią. ”

TM Andrew Martinas: “Kadangi esu daug kartų žaidęs 1...Žc6, galiu teigti, kad šis ėjimas nėra toks jau blogas.” “pakankamai stiprus, suteikiantis galimybės kūrybai 1...Žc6!, yra neįvertintas ir gali jums padėti laimėti daug taškų.”

 

Trumpai apie Nimcovičiaus ginybą [2].

1.e4 Žc6   Ėjimas 2.Žf3 - šiuo metu įprastas tęsinys  . Kaip atsakyti juodiesiems?  Ėjimas 2.... e5 nuveda į atvirasias partijas. Tačiau, jei juodieji nenori žaisti ispaniškosios partijos, ar Giuoco Pano ir t.t., jie gali žaisti: 2...d6 3.d4 Žf6 4.Žc3 Rg4.

 Po 4...Rg4 baltieji turi keletą pasirinkimų:

a)  5.Re3. Juodieji gali žaisti 5...e6 6.h3 Rh5 7.d5 (geriau nei žaidė Mailzas - 7...Že7) 7...exd5 8.exd5 Že5

Vietoj  5....e6 juodieji gali bandyti 5....e5 ir : 6.d5 Že7, ar 6.Rb5 Žd7 7.d5 Žcb8! (ne 7...Že7 8.Žxe5).

b) 5.Rb5 atrodo grėsmingai, tačiau juodieji gali žaisti 5...a6 6.Rxc6+ bxc6 7.h3 Rh5 ir juodieji turi atsparią kompaktišką padėtį. Partija Ligternikas-Mailzas, žaista Wijk aan Zee II 1984 m., tęsėsi taip: 8.Ve2 e6 9.g4 Rg6 10.Rg5 Re7 11.0-0-0 h6 12.Rf4 Vb8 13.Kb1 Vb4 14.Rc1 Bb8 15.b3? Vxc3 16.Rd2 Žxe4 17.Re1 0-0 0-1.

c) 5.Re2 - mažiau aktyvus ėjimas. Po  5...e6 6.Re3 Re7 7.0-0. Čia didmeistris Džonas Nanas rekomenduoja [4] abu ėjimus: 7...d5 ir 7...0-0, kaip lygius. TM Zvonimiras Meštrovičius linkęs žaisti 5...e5, ir po 6.d5 Že7, vėliau ...Žg6 .

d) 5.d5 - juodieji patraukia žirgą ir organizuoja atsivėrusios juodos diagonalės kontrolę vystydami  savo rikį į g7.

Jei baltieji žaidžia ankstyvą h3 : 1.e4 Žc6 2.Žf3 d6 3.h3 , TM Hary Leinas siūlo pereiti į Pirco ginybą ėjimais 3...Žf6, ir ...g6.

Jei baltieji žaidžia : 1.e4 Žc6 2.Žf3 d6 3.Rc4 ar Rb5, juodiesiems reiktų žaisti 3...Žf6.

 

Kiti variantai.

Į 1.e4 Žc6 2.Žc3 galima atsakyti 2...d6 3.d4 Žf6 pereinant į variantus po 2.Žf3. Jei baltieji stengiasi to perėjimo išvengti žaidimas gali pereiti į variantą po 4.f4 e5 5.d5 Rg4 (Jei 5.dxe5 taip pat ...Rg4) 6.Re2 Rxe2 7.Žgxe2 Že7 8.0-0 c6 9.fxe5 ir po 9...dxe5 padėtis beveik lygi.

1.e4 Žc6 2.d4 d5. Baltieji  turi tris galimybes (Ketvirta galimybė 3.Rb5 nėra juodiesiems pavojinga: 3...dxe4 4.d5 (po 4.Žc3 Rd7 5.Žxe4? Žxd4 baltieji pralaimi pėstininką) a6):

     a) 3.e5 f6 4.f4 (Kita galimybė: 4.Rd3!? g6; 4.Žf3 Rg4, arba ...g5!? 4.exf6 exf6 kur juodieji su tempu pereina į prancūziškosios ginybos pasikeitimo variantą) 4...Rf5 su sekančiais ...e6 ir ...Vd7. Jei 5.g4, tai 5...Re4 6.Žf3 Žxd4!. Verta atminti, kad jei baltieji nesužais c2-c3, tai kai kuriais atvejais juodieji turės galimybę ...Žc6-b4 ir  ...c7-c5.

     b) 3.Žc3 – svarbus variantas. Po 3...dxe4 (po 3...e6 pereinama į retą prancūziškosios ginybos variantą, galima svarstyti ir apie 3...e5!?, ar net apie 3...a6 4.exd5 (jei 4.Žxd5 e6) Žb4) 4.d5 Že5 5.Rf4 (5.Vd4 Žg6 6.Vxe4 a6, ar 6.Rb5+ Rd7 7.Žge2 Rxb5!?, ar 5.f3 e6) 5...Žg6 6.Rg3 a6 siekiant toliau žaisti ...f7-f5, ar ...Žg8-h6.

     c) 3.exd5 Vxd5 4.Žf3 (4.Re3 e5! 5.dxe5 Vxd1+ 6.Kxd1 Žxe5 7.Žc3 Rd7 8.Že2 Žg4 =+ R. Walker-Soszynski, B'ham League Div I, 1997-98; Jei 5.Že2 Leonel Rosales siūlo 5...Rg4 6.f3 Rxf3!) 4...e5 5.dxe5 Vxd1+ 6.Kxd1 Rc5 7.Ke1 Rf5 8.c3 0-0-0 9.Re2 f6 10.Rf4 fxe5 11.Žxe5 Žxe5 12.Rxe5 Žf6 13.Žd2 Rxf2+! –juodieji laimėjo partijoje Loewenborg-Nimzowitsch, Copenhagen 1924.

Po 1.e4 Žc6 2.d4 d5 3.exd5 Vxd5 – gali bandyti žaisti Maršalo gambitą 4.Žc3!? Vxd4 5.Ve2.

Juodiesiems galima atsakyti 5...Rg4 6.f3 Rd7, arba kukliai: 5...e6 paliekant valdovei galimybę, jei reikės atsitraukti į d8.

Dėl 1.e4 Žc6 2.Rb5 Džefas Eštonas analizavo 2...a6 3.Rxc6 dxc6 4.d4 g6 ir priėjo išvadą, kad „juodieji turi gerą spaudimą į centrą“.

Galų gale, jei baltieji žaidžia 1.e4 Žc6 2.b4?! Wheelerio gambitą, Erikas Šileris mano , kad juodieji po 2...Žxb4 3.c3 Žc6 4.d4 d5 (ar ...d6, ar ...e6) 5.e5 Rf5 6.Žf3 e6 7.Re2 Re7 8.0-0 Vd7 turi „gerą žaidimą“.

 

Šaltiniai

1. en.wikibooks.org/wiki/Chess/Nimzowitsch_Defence

2. www.soszynski.btinternet.co.uk/sccc/nimzo.html

3. Encyclopedia of chess openings, Beograd: Prosveta,1975. P.12.

4. Nunn, J., Gallagher, J., Emms, J. & Burgess, G. Nunn's Chess Openings. City: Everyman Chess, 1999. P123

5. Modern chess openings, 14th ed. / completely revised by Nick de Firmian, London : B.T. Ratsford, 2000. P. 378-379.

 

 

Prancūziškas variantas, Nimcovičiaus ginyba, B00

B00

Prancūziškas  variantas, Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 e6

B00

Naujoji-Mongoloido  ginyba, Nimcovičiaus ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 f6

B00

Perėjimas Pirco ginybą, Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 g6

To top

Viljamso variantas, Nimcovičiaus ginyba B00

B00

Williamso  variantas, Nimcovičiaus ginyba

1.e4 Nc6 2.Nf3 d6

Skandinaviškas variantas, Nimcovičiaus ginyba, B00

B00

Skandinaviškas  variantas, Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 d5

B00

Hornungo  gambitas , Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 d5 3.Be3

B00

Aacheno   gambitas , Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 d5 3.exd5 Nb4

B00

Maršalo  gambitas , Nimcovičiaus ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 d5 3.exd5 Qxd5 4.Nc3

B00

Bogoljubovo  variantas, Nizovich  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 d5 3.Nc3

B00

Brandicso  gambitas , Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 d5 3.Nc3 a6

B00

Richterio  gambitas , Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 d5 3.Nc3 dxe4 4.d5 Nb8 5.f3

B00

Nimcovičiaus  gambitas , Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 d5 3.Nc3 dxe4 4.d5 Ne5

B00

Alekseevo  variantas, Heinola-Deppe  gambitas Nimcovičiaus ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 d5 3.Nc3 e5

B00

Erbeno  gambitas , Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 d5 3.Nc3 g6

B00

Vehre  variantas, Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 d5 3.Nc3 Nf6

Kennedžio variantas, Nimcovičiaus ginyba, B00

B00

Kennedžio  variantas, Nimcovičiaus ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 e5

B00

Linksspringerio  variantas, Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 e5 3.d5

B00

Bileefelderio  gambitas , Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 e5 3.dxe5 Bc5

B00

Burgaro  gambitas , Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 e5 3.dxe5 d6

B00

Hammerio  gambitas , Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 e5 3.dxe5 f6

B00

Riemanno  ginyba, Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 e5 3.dxe5 Nxe5 4.f4 Nc6

B00

Kereso ataka  , Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 e5 3.dxe5 Nxe5 4.Nc3

B00

Paulseno  ataka  , Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 e5 3.dxe5 Nxe5 4.Nf3

B00

Herfordo  gambitas , Nimcovičiaus  ginyba

1.e4 Nc6 2.d4 e5 3.dxe5 Qh4

Ouveno, graikiška ginyba, B00

    Ouveno ginyba, arba graikiška ginyba [17] prasideda po ėjimų 1.e4.b6. Ji pavadinta XIX a. anglų šachmatininko Džono Ouveno vardu. Jai, kaip ir kitoms neortodoksinėms pradžioms, yra priskiriamas kodas B00. Vienas iš ankstyvųjų jos propaguotojų Hovardas Stauntonas 1847 m. rašė, kad jei toliau juodieji skubiai žaistų ...e6 ir c5, ji nebūtų bloga [1].

    Žaisdami 1....b6 juodieji ruošiasi baltalaukį rikį išvesti į laukelį b7 iš kur jis galėtų padėti būsimai kovai už lentos centrą. Šio plano trūkumas yra tai, kad baltieji gali užimti savo pėstininkais centrą ir įgyti erdvės pranašumą. Be to 1.... b6, lyginant su 1....g6 neruošia karaliaus sparno rokiruotės ir dėl to, spaudžiant baltųjų centrą, sunkiau panaudoti ėjimą ....f5, kuris silpnina karaliaus sparną. Dėl viso to Ouveno ginyba turi įtartinos ginybos reputaciją [2-4].

    Šios pradžios teorija yra mažiau išvystyta už kitų pradžių, nors ji buvo žaidžiama dar XVII a. pradžioje. Ji patraukli , kai kuriems žaidėjams, nes varžovas gali būti nepasiruošęs jos žaisti. Tačiau abejotina, kad žaisdami su gerai pasiruošusiu žaidėjų juodieji gali išlyginti padėtį taip greitai , kaip įprastinėse pradžiose. Iš kitos pusės stiprūs žaidėjai ne visada yra susipažinę su tokiomis pradžiomis, kaip 1....b6, nors ir tokiu atveju baltieji gali nesunkiai įgyti geresnę padėtį. Bet iki to baltieji turi kai ką žinoti žaidžiant Matovinskio gambitą kuris susidaro po 1.e4 b6 2.d4 Rb7 3.Rd3 f5? . Juodieji mano,kad paspendė spąstus baltiesiems ir tikisi, kad baltieji pėstininko kirsti negali dėl 4...Rxg2. Daug metų vyko diskusija, ar baltieji gali kirsti pėstininką, ar ne.

    Kad baltieji gali kirsti pėstininka, bandė įrodyti italų šachmatininkas ir rašytojas Gioachino Greco dar 1619 m .

   Greco–NN,

  1.e4 b6 2.d4 Rb7 3.Rd3 f5? Šį ėjimą Baueris vadina „savižudibišku“ [7]. Juodieji susilpnina savo karaliaus sparną siekdami įgyti materialinės naudos, tačiau baltieji gali laimėti patys lįsdami į juodųjų „spąstus“. Normalus ėjimas būtų 3...e6 ar 3...Žf6. [7]. Galima ir 3...g6 ("!" – Andrew Martin)  rubrikoje Hippopotamo ginyba, Martin mano, kad po 4.f4 ėjimas f5! (kaip partijoje Serpik-Blatny, U.S. Open 2003) [8] stiprus juodiesiems [9]. 4.exf5! Rxg2 5.Vh5+ g6 6.fxg6 Žf6?? 7.gxh7+ Žxh5 8.Rg6# 1-0 [10].

   Bet tuo ginčas nesibaigė.Vėliau buvo surasta, kad juodiesiems vietoj 6....Žf6?? geriau žaisti 6...Rg7!?. Nors Stauntonas 1847 m. rašė, kad baltieji gauna pranašumą po 7.gxh7+ Kf8 8.hxg8(V)+ Kxg8 9.Vg4 Rxh1 10.h4 e6 11.h5 [1], juodieji vėliau pagerino savo žaidimą ėjimais: 10....Vf8 ("!" – Soltis) 11.h5 Vf6 12.h6 Rxh6 13.Rxh6 Vxh6 Hendler–Radchenko, Kijevas 1970 ir 10...Rd5 ("!" – Kapitaniak) 11.h5 Re6 12.Vg2 Rxh5 Schmit–Vitolinš, Latvija 1969, laimėdami abi partijas [11-12].   Tačiau  vėliau buvo atrasta, kad baltieji vis tik laimi po 7.Vf5! (vietoj 7.hxg8(V)+) Žf6 8.Rh6!! Rxh6 (jei 8...Kf8, balti laimi po 9.Rxg7+ Kxg7 10.gxh7 Rxh1 12.Vg6+ Kf8 13.Vxh6+ Kf7 pereidami į variantą b), pateiktą žemiau [7], arba 9.Vg5 Rxh1 10.gxh7) 9.gxh7 ir dabar:

     a) 9...Kf8 10.Vg6 Rc1 11.Vxg2 Rxb2 12.Že2 "ir lemia Bg1 "[7]  ,arba

     b) 9...Rxh1 10.Vg6+ Kf8 11.Vxh6+ Kf7 12.Žh3  su laiminčia ataka [3,7,13].

     Partijoje žaistoje susirašinėjant 1982 m. Broeder–Wegener, žaidimas baigėsi baltųjų pergale po 12...Vf8 13.Rg6+ Ke6 14.Vf4 d5 15.Rf5+ Kf7 16.Žg5+ Ke8 17.Vxc7 1-0 [14].

  Tiek  Soltis tiek Kapitaniak mano [11-12], kad po 7.gxh7+ Kf8 gerai žaisti 8.Žf3! (Soltis remiasi F. A. Spinhovenu):

     a) 8...Rxf3? 9.Vxf3+ Žf6 10.Vxa8;

     b) 8...Rxh1 9.Že5 Rxe5 (9...Ve8 10.Žg6+) 10.dxe5 Rd5 11.hxg8(V)+ Kxg8 12.Vg6+ Kf8 13.Rh6+;

     c) 8...Žf6 9.Vg6 Rxh1 10.Rh6 Rxh7 (10...Rxh6 11.Vxh6+ Kf7 12.Žg5+) 11.Žg5 Rxh6 12.Žxh7+ Žxh7 13.Vxh6+;

     d) 8...Žf6 9.Vg6 Rxf3 10.Rg1 Rxh7 11.Vg3!! Re4 12.Rxe4 Žxe4 13.Vf3+ Kg8 14.Vxe4 Žc6 (14...d5     15.Ve6+ Kh8 16.Žc3) 15.Rf4 ir baltieji turi pėstininką viršaus.

  Taip pat  Boris Avrukh rekomenduoja 8.Žf3, ir pažymi, kad d) variante ir  po 13...Žf6 (vietoj 13...Kg8) 14.Vxa8 Bxh2 15.Rf4 Bh4 16.Vg2 Bg4 17.Vh2 baltieji "po pasikeitimo turi lengvai laimėtiną padėtį" [15]. Watson rašo, kad nors 7.Vf5! yra "tradicinis"  ėjimo 3....f5 paneigimas, ir iš tikrųjų baltieji laimi, "tačiau laimėjimo kelias yra sudėtingas", todėl Spinhoveno 8.Žf3! "yra paprastesnis " [16].

Atrodo, kad tuom lyg ir pasibaigė virš 350 metų trukusi šios vilkduobės istorija. Todėl juodieji nebežaidžia 3....f5?

 

  Po 2.d4 Rb7 baltieji įgyja pranašumą keliais būdais

      a) 3.Rd3 e6 4.Žf3 c5 5.c3 Žf6  ( jei 5...cxd4 6.cxd4 Rb4+ 7.Žc3 Žf6 8.Qe2 d5 9.e5 Že4 10.0-0!? Rxc3 11.bxc3 Žxc3 12.Qe3 Žc6 13.Rb2 Že4 14.Ra3 ir baltieji turi didelį pranašumą – partija  Adams–van den Waerden, Maskvos olimpiada,1994 m.) 6.Žbd2 Žc6 7.a3! d5 8.e5 Žfd7 9.b4 Re7 10.0-0 0-0 11.Be1 "su baltųjų pranašumu"

      b) 3.Žc3 e6 4.Žf3 Rb4 5.Rd3 Žf6 6.Rg5 h6 7.Rxf6 Rxc3+ 8.bxc3 Qxf6 9.0-0 d6 10.Nd2 e5 11.f4 Qe7 12.Qg4, kaip partijoje David–Bauer, France 2005 [3].

    Po 2.d4 juodieji gali žaisti 2... Ra6, Gvatemalos ginybą [5] taip pavadintą pagal Gvatemalos šachmatų klubo žaistą susirašinėjimo partiją. Apie ją   Andrew Soltis [6] rašo: "nieko geresnio pasiūlyti negaliu, kaip išbraukti ją iš sarašų " [6]. Baltieji įgyja pranašumą po 3.Rxa6 Žxa6 4.Žf3 Qc8!? 5.0-0 Vb7 6.Be1 e6 7.c4 [5].

Šaltiniai

1.      Howard Staunton The Chess-Player's Handbook, Henry G. Bohn, 1847, p. 379.

2.      Owen's Defence "enjoyed a brief revival at the hands of American IM Regan and Yugoslav GM Sahović. Unfortunately, the attention it received unearthed more accurate lines for White and it is currently considered insufficient." Gary Kasparov and Raymond Keene, Batsford chess Openings 2, Collier Books, 1989, p. 228.

3.      Owen's Defence is "viewed by theory as unreliable". Nick de Firmian, Modern Chess Openings, 15th edition, Random House Puzzles & Games, 2008, p. 385. .

4.       "Owen's Defence ... is regarded by current theory as suspicious". Bauer 2005, p. 7. The move ...b6 has been played on the first or second move by Grandmasters Jonathan Speelman, Pavel Blatny, Tony Miles, Edvins Kengis, and Normunds Miezis, and International Masters Bricard and Filipovic. Id., p. 6.

5.      John Watson and Eric Schiller, The Big Book of Busts, Hypermodern Press, 1995, p. 111.

6.       Andrew Soltis, "GM Follies", Chess Life, August 1997, p. 12.

7.      Christian Bauer, Play 1...b6, Everyman chess, 2005, pp. 24-25.

Ouveno, graikiška ginyba, B00

B00

Ouveno  ginyba, graikiška  ginyba

1.e4 b6

B00

Gvatemalos  ginyba

1.e4 b6 2.d4 Ba6

B00

Matovinskio  gambitas

1.e4 b6 2.d4 Bb7 3.Bd3 f5

B00

Matovinskio gambitas

1.e4 b6 2.d4 Bb7 3.Bd3 f5 4.exf5 Bxg2 5.Qh5+ g6

B00

Naselwauso  variantas, Ouveno's  ginyba

1.e4 b6 2.d4 Bb7 3.Bg5

B00

Windo  gambitas , Ouveno  ginyba

1.e4 b6 2.d4 Bb7 3.f3 e5

B00

Smito  gambitas , Ouveno  ginyba

1.e4 b6 2.d4 Bb7 3.Nf3

B00

Hekili-Loa  gambitas , Ouveno  ginyba

1.e4 b6 2.d4 c5 3.dxc5 Nc6

Šv. Jurgio, Beikerio, Birmingemo ginyba, B00

    Šv. Jurgio ginyba (St. George Defence) , kuri žinoma ir kaip Beikerio (Baker) ar Birmingemo ginyba [3] priklauso neortodoksinių pradžių grupei. Ji prasideda ėjimais 1.e4 a6 ir jai priskirtas kodas B00.

    Pirmą kartą Šv. Jurgio žinoma iš anglų šachmatų mėgėjo J. Beikerio (J. Baker) ir pasaulio šachmatų čempiono  Vilhelmo Šteinico partijos žaistos 1868 m. simultano metu. Partiją laimėjo J. Beikeris.

    Iš aukštesnio lygio žaidėjų ją žaidė tarptautinis meistras Michaelis Basmanas ir didmeistris Tony Mailzas. Pastarasis Šv. Jurgio ginybą panaudojo žaisdamas Europos komandiniame čempionate 1980 m. partijoje Anatoly Karpov-Anthony Miles,  prieš tuometinį pasaulio čempioną Anatolijų Karpovą ir nugalėjo.

   Šią ginybą žaidė ir Borisas Spasskis 22-oje už 1966 m. pasaulio čempionato mačo partijoje, kuri prasidėjo po  1.d4 b5 (kaip lenkiška ginyba) o po ėjimų 2.e4 Bb7 3.f3 a6 perėjo į šv. Jurgio ginybą prieš tuometinį pasaulio čempioną Tigraną Petrosianą. Tiesa, ją Petrosianas laimėjo.

   Kadangi  didmeistris T. Mailzas žaisdavo šv. Jurgio ginybą, ji dar vadinama, jo gimtojo miesto, Birmingemo vardu.

  Šios pradžios propaguotojai linkę užleisti baltiesiems centrą, kurį jie ruošiasi atakuoti vėliau iš šonų ir taip išvengti teorijos.

  Teoriškai šv. Jurgio ginybos ėjimas 1.... a6  yra prastesnis, lyginant su 1...e5, 1...e6, 1...c5, ar 1...c6 . Ši pradžia  įtartinesnė už Ouveno ginybą dėl to, kad juodiesiems baltalaukio rikio išvystymui reikia 3-jų ėjimų, o Ouveno ginyboje –  tik du. Per tą laiką baltieji užima centrą ir yra pasiruošę rokiruotis.

Baltieji gali žaisti ir retai žaidžiamą variantą 1.e4 a6 2.c4 - trukdydami juodiesiems žaisti 2...b5.

  Pagrindiniai variantai prasideda po 1.e4 a6!? 2.d4 b5. Galimas toks baltųjų tęsinys 3.Žf3 Rb7 4.Rd3 e6 5.0-0 Žf6. Kitas svarbus tęsinys yra trijų pėstininkų ataka, kartais vadinamas šv. Jurgio gambitu yra  3.c4 e6!? (arba 3...Rb7) 4.cxb5 axb5 5.Rxb5 Rb7.

 Respektabilus pradžių žinynas [2] pateikia du pagrindinius variantus:

a)  1. e4 a6 2. d4 b5 3. Rd3 Rb7 4. Žf3 Žf6 5. Žbd2 e6 6. O-O c5 7. dxc5 Rxc5 8. e5 Žd5

b)  1. e4 a6 2. d4 b5 3. c4 e6 4. cxb5 axb5 5. Rxb5 Rb7 6. Žc3 Rb4 7. f3 Vh4+ 8. g3 Vh5

Daug pastangų [1] į šios pradžios teorijos tyrinėjimą įdėjo anglų TM Michaelis Basmanas

Šaltiniai

1.    Michael Basman (1982). Play the St. George. Pergamon chess openings.

2.   Modern chess openings, 14th ed. / completely revised by Nick de Firmian, London : B.T. Ratsford, 2000. P. 382-383.

3.    en.wikipedia.org/wiki/St._George_Defence

 

 

Šv. Jurgio, Beikerio, Birmingemo ginyba, B00

1. e4 a6 2. d4 b5

 
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas