Karo kano ginyba prasideda po 1.e4 c6 ėjimų. Ši ginyba, žinoma dar nuo XVI a., buvo nesuprantama iki 1890 metų [3], kol pirmieji nepradėjo jos rimtai analizuoti Horatio Karo , iš Berlyno ir Marcusas Kannas, iš Vienos.

Markusas Kannas laimėjo įdomią partiją  su Britanijos čempionu Žaku Myzesu (Jacques Mieses) turnyre Hamburge 1985 m.

 Ši ginyba priskiriama pusiau atvirosioms pradžioms .

   Didžiausi Karo Kano ginybos propaguotojai buvo trys XX a. pasaulio čempionai: Kapablanka XX a. pradžioje, Botvinnikas XX a. viduryje ir Karpovas – XX a. pabaigoje.

Tai solidi, gal būt ne tiek dinamiška lyginant su kitomis pusiauatvirosiomis pradžiomis. Juodieji, dėl geresnės pėstininkų struktūros, turi geresnes perspektyvas partijos baigmėje [1].

  Pagrindinis teigiamas Karo ginybos bruožas yra tai, kad juodieji išvysto visas figūras nesusikurdami savo pozicijos silpnumų, ar neduodami kitokių pozicinių nuolaidų baltiesiems, kaip uždarytas valdovės rikis prancūziškojoje ginyboje [3]. Minusas yra tai, kad baltieji turi daugiau laisvės figūrų manevravimui. Baltųjų tikslas yra maksimaliai padidinti savo figūrų mobilumą iki juodieji pilnai išvystys savo figūras.

  Karo Kano ginyba galima suskirstyti į 7 stambesnius  variantus [1], kuriuos sudaro daug smulkesnių variantų:

a) šiuolaikinį variantą:  su 3....Rf5 arba su 3....c5, B12;

b) pasikeitimo variantą ir Panovo Botvinniko ataką, B13-14;

c) Bronšteino-Larseno ir Korčnojaus variantą, B16;

d) Smyslovo, Karpovo, modernųjį variantą, B17;

e) klasikinį, Kapablankos variantą, B18;

f) kitus variantus .

  Šiuolaikinis variantas su 3.... Rf5 (B12) prasideda po: 1.e4 c6 2.d4 d5 3.e5 Rf5.

  Daugelį metų šis variantas buvo priskiriamas prie prastesniųjų , bet po  Arono Nimcovičiaus , žaidusio baltaisiais, pralaimėjimo Chosė Kapablankai 1927m. Niujorke jis tapo populiarus. (www.chessgames.com/perl/chessgame).

  Baltieji šiuolaikiniame variante gali žaisti, arba agresyviai, pav 4.Žc3 e6 5.g4 (durklo ataka , B12), kuri buvo populiari 1980-taisiais, vėliau ją populiarino Latvijos didmeistris  Aleksejus Širovas, arba mažiau ambicingą variantą: 4.Žf3 e6 5.Re2 c5 6.Re3, kurį populiarino anglų didmeistris Nigelis Šortas 1990 taisiais.

  Šiuolaikinis variantas su 3.... c5 (B12) prasideda po:

1.e4 c6 2.d4 d5 3.e5 c5!?

  Tai alternatyvus variantas tiems, kurie nori išvengti gilių teorinių variantų susijusių su 3...Rf5 vingribių.  Jį naudojo Michailas Botvinnikas 1961 metų mače su Michailu Taliu . Šis variantas vadinamas Arkellio/Chenkino variantu už šių didmeistrių įnašą į šio varianto tyrinėjimą. Jei lyginti su prancūziškąja ginyba, juodieji dar nėra padarę ėjimo ...e6. Baltieji gali kirsdami c5 laimėti pėstininką taip susilpnindami savo centrinį pėstininką, bet juodieji turi dideles galimybes atsilošti pėstininką

  Pasikeitimo variantas (B13-14) yra po: 1.e4 c6 2.d4 d5 3.exd5 cxd5. Čia galimi du variantai: Panovo–Botvinniko ataka ir  Rubinšteino pasikeitimo variantas.

  Panovo–Botvinniko ataka, (B13).

Panovo–Botvinniko ataka prasideda po ėjimo 4.c4. Ji pavadinta Vasilijaus Panovo ir Michailo Botvinniko vardu. Šis variantas dažnai susiveda į izoliuoto valdovės pėstininko pozicijas, kur kaip kompensaciją už izoliuoto pėstininko d4 silpnumą baltieji gali greitai išvystyti savo figūras, kontroliuoti laukelį e5 ir taip įgyti galimybių atakuoti karaliaus sparną. Pagrindinis šio varianto tęsinys yra: 4...Žf6 5.Žc3 e6 6.Žf3. Čia  juodieji gali rinktis tarp dviejų galimybių: 6....Rb4+ po kurio dažnai pereinama į Nimcovičiaus-indiškosios ginybos variantus, ir tarp 6...Re7, kuris geresnis už paprastai žaidžiamą. 6...Žc6?! po kurio baltieji įgyja persvarą žaisdami 7.c5!, o vėliau, arba prastumia pėstinką b iki b5, arba po Rb5 pakeičia juodųjų žirgą į rikį ir  taip užima laukelį e5.

Rubinšteino pasikeitimo variantas, B13.

Rubinšteino pasikeitimo variantas prasideda po 4.Rd3 Žc6 5.c3 Žf6 6.Rf4 Rg4 7.Vb3. Manoma, kad šis variantas suteikia lygias galimybes abiems pusėms, jį žaisdavo Robertas Fišeris Kai kurios strateginės idėjos, apvertus spalvas, panašios nepriimto valdovės gambito idėjas.

Bronšteino-Larseno ir Korčnojaus variantai (B16) prasideda [2] po ėjimų:

1.e4 c6 2.d4 d5 3.Žc3 dxe4 4.Žxe4 Žf6!? 5.Žxf6+

  Bronšteino-Larseno variantas (B16) prasideda po: 5...gxf6!?

   Juodieji laisvanoriškai pasirenka blogesnę pėstininkų struktūrą ir praktiškai renkasi ilgąją rokiruotę užtai gauna bokštui atvirą g vertikalę ir aktyvų žaidimą, kas yra nebūdinga Karo Kano ginybai. Bendra nuostata - vargu ar variantas gali būti patikimas, nors žymūs savo laiko šachmatininkai, tokie, kaip didmeistriai  Dovydas Bronšteinas  ir  Bentas Larsenas jį naudodavo sėkmingai.

Korčnojaus variantas (B16) prasideda po : 5...exf6

  Viktoras Korchnojus daug kartų žaidė 5...exf6 (ir mače dėl pasaulio čempiono vardo su Anatoliju Karpovu), taip pat šį variantą naudodavo švedų didmeistris Ulfas Anderssonas . Manoma, kad ėjimas 5...exf6   yra patikimesnis už Bronšteino-Larseno variantą 5...gxf6!?  ir leidžia juodiesiems greitai išvystyti figūras, už tai leisdamas baltiesiems įgyti geresnę pėstininkų struktūrą, galinčią turėti reikšmės vėlesniame žaidime.

 Modernusis variantas, B17.

  Tai dar vienas solidus pozicinis variantas, kuris prasideda po ėjimų:

1.e4 c6  2.d4 d5 3.Žc3 (ar 3.Žd2) dxe4 4.Žxe4 Žd7

   Savo laiku variantas buvo vadinamas pirmojo pasaulio čempiono Vilhelmo Šteinico vardu, tačiau dabar jis dažniausiai vadinamas 7-tojo pasaulio čempiono Vasilijaus Smyslovo vardu, kuris žaisdamas šį variantą juodaisiais sužaidė daug įžymių partijų. Taip pat ir 12-tojo pasaulio čempiono  Anatolijaus Karpovo  vardu, kuris taip pat gan dažnai juodaisiais žaisdavo Karo kano ginybos modernųjį variantą. Ėjimo 4....Žd7 tikslas yra be pozicijos vientisumo suardymo palengvinti figūrų išsivystymą anksti išsikeitus porą žirgų.

  Žaidimas yra panašus į klasikinį variantą su tuo skirtumu, kad juodieji dėl atidėto baltalaukio rikio išvystymo turi daugiau laisvės ir nepriversti  jo talpinti į g6 laukelį. Tačiau baltieji turi galimybę užimti erdvę centre ir dažnai žaidžia agresyviai, pav. 5.Žg5!? dėl ko juodųjų išsivystymas su klaustuku dėl laukelio f7 pozicinio silpnumo. Įžymiojoje 6-toje antrojo mačo su kompjuteriu „Deep Blue“ partijoje

Gari Kasparovas anksti suklydo ir pralaimėjo

  Keista Kasparovo, kuris žinomas, kaip geras  teorijos žínovas, klaida. Gal būt jis sužaidė 6....h6 per anksti, sumaišęs ėjimų eilę. Įprastas tęsinys čia yra 7...Rd6 8.Ve2 h6 9.Že4 Žxe4 10.Vxe4, kaip buvo žaista Kasparovas-Kamsky 1994 m. ir  and Kasparovas –Epišinas - 1995 m partijose. Ir dar, sekusi po to auka  8.Žexe6 šachmatų pradžių teorijoj tada jau buvo žinoma.

8.Žxe6! Ve7, kai kurie komentatoriai manė, kad žirgą reikėtų imti iš karto, bet po 8...fxe6 9.Rg6+ Ke7, juodųjų karalius patenka į laukelį d8 tik per 3 ėjimus, o ne per du.

  Dažnai žaidžiamą klasikinį Karo Kano ginybos variantą (B18), dar vadinamą  Kapablankos, apibūdina ėjimai 1.e4 c6 2.d4 d5 3.Žc3 (ar 3.Žd2) dxe4 4.Žxe4 Rf5 Manoma [1], kad tai geriausi abiejų pusių ėjimai . Baltieji paprastai tęsia : 5.Žg3 Rg6 6.h4 h6 7.Žf3 Žd7 8.h5 Rh7 9.Rd3 Rxd3 10.Vxd3

   Dėl šio varianto Karo Kanas priskiriamas prie solidžių ginybinių sistemų. Juodieji turi nesusilpnintą pėstininkų struktūrą ir kovodami dėl laukelio d4 prie progos sužaidžia ...c5. Juodieji turi galimybes tiek rokiruoti į karaliaus sparną, tiek į valdovęs sparną, ar net likti su karaliu centre. Jeigu viskas krypsta į pabaigas, juodieji paprastai turi palankų jiems žaidimą, dėl nesuardytos savo pėstininkų struktūros ir pėstininkų daugumos karaliaus sparne

   Kiti variantai

   Baltieji gali žaisti 2.c4. į tai juodieji gali atsakyti 2...d5.). Po 3.d4  pereinama į Panovo-Botvinniko variantą (B14), kuris pateiktas aukščiau, ar į Karo-Kaną (B10), dukart nukirtus pėstininką d5. Taip pat baltieji gali žaisti  2...e5 .

   Baltieji gali žaisti ir 2.Žc3. Juodieji gali atsakyti 2...d5 Tai gal vesti į Šteinico variantą (B17) , kuris taip pat pateiktas aukščiau, į Karo-Kaną (B15), Dviejų žirgų, 3...Rg4 (B11), ar Karo-Kaną (B10). Taip pat juodieji gali žaisti 2...g6 .

  Dviejų žirgų variantas: 1.e4 c6 2.Žf3 d5 3.Žc3 (B10,B11), kurį jaunystėje žaisdavo Robertas Fišeris, kur baltieji siekia gauti naudos iš greito figūrų išvystymo ir išlaikyti pėstininko d privalumus. Logiškas ir gal būt geriausias juodųjų atsakymas yra:3...Rg4. Po 4.h3 Rxf3  5.Vxf3, juodieji turi dvi galimybes:  5...Žf6 ar 5...e6. Šis variantas turi spąstus juodiesiems: jei juodieji žaidžia taip, kaip klasikiniame variante, jie gali patekti į juos po 3...dxe4 4.Žxe4 Rf5 (geriau žaisti 4...Žd7) 5.Žg3 Rg6?! (5...Rg4) 6.h4 h6 7.Že5 Rh7 (geriau 7...Vd6) 8.Vh5! g6 9.Rc4! e6 (jei 9...gxh5?? 10.Rxf7#) 10.Ve2 su didele baltųjų persvara . Trumposios partijos patalpintos (B10). Dabar juodiesiems geriausiai žaisti 10...Ve7!. Partijos: Laskeris-Radsheeras, 1908 m. ir Aliochinas-Bruce, 1938 m. pasibaigė greitai po  10...Rg7?? 11.Žxf7! ir 10...Žf6?? 11.Žxf7!. 

  Fantazijos, arba Tartakoverio Variariantas (B12): 1.e4 c6 2.d4 d5 3.f3, kuris panašus į Blackmaro-Dymerio Gambitą. Gal būt 3...e6 yra solidžiausias juodųjų atsakymas, paruošiantis žaidimą juodaisiais laukeliais po ...c5. Yasseras Seirawanas bandė 3....g6. Su Fantazijos variantu susiję gambitai po: 1.e4 c6 2.d4 d5 3.Žc3 dxe4 4.f3, kuriam pradžią davė Stuart Milner-Barry, ir 1.e4 c6 2.d4 d5 3.Žc3 dxe4 4.Rc4 Žf6 5.f3  pradininkas Hennigas.

  Gurgenidzės Variantas, (B15): 1.e4 c6 2.d4 d5 3.Žc3 g6; Variantą pasiūlė Bukhuti Gurgenidze, dėl šio varianto baltieji 1970 taisiais nustojo naudoti ėjimą 3.Žc3.  Vietoj jo pradėta žaisti 3.Žd2 kuris leido baltiesiems pereiti į pozicijas atsirandančias po ....dxe4. Po 3.Žd2 ėjimas ....g6 nėra geras dėl 4.c3, po kurio pervestas rikis į g7 nekažką turi ką ten veikti.

  Mėgėjų ataka (B10): 1.e4 c6 2. Rc4?! Dažnai jį žaidžia klubo žaidėjai. Juodieji žaisdami paprastai po 2...d5 3. exd5 cxd5, su tempu nuveja rikį.

  Dunsto ataka paprastai prasideda po is 1.Žc3, tačiau po šio ėjimo galima patekti ir į Karo-Kanno ginybą po ėjimų 1.e4 c6 2. Žc3 d5 3.Vf3!?, Grahamas Burgess mano, kad baltųjų pozicija gal būt yra tinkama. Tai nagrinėja teorinis straipsnis teigiantis, kad Dunsto ataka yra realus baltųjų variantas prieš Karo-Kano ginybą.

 Kartu reiktų pažymėti, kad į Karo Kanno ginybą galima patekti ir iš angliškosios pradžios po ėjimų 1.c4 c6 2.e4 d5.

 Plačiau apie variantus galima pasiskaityti literatūroje [2-3].

 Šaltiniai.

1.  en.wikipedia.org/wiki/Caro-Kann_Defence

2.  Encyclopedia of chess openings, T2. Beograd: Prosveta,1975. P.76-115.

3.  Modern chess openings, 14th ed. / completely revised by Nick de Firmian, London : B.T. Ratsford, 2000. P.167-193.