Aliochino ginyba susidaro po ėjimų 1.e4 Žf6 . Ji pavadinta buvusio pasaulio čempiono Alexander Alekhine vardu, kur jis pirmą kartą ją žaidė Budapešto turnyre 1921 m su Endre Steiner^[1] ir Fritz Sämisch.^[2]

   Po  ėjimų 2.e5 Žd5 trijuose pagrindiniuose variantuose žaidžiama 3.d4, nors baltieji turi ir kitų ėjmų. Du dažniausi variantai yra: pasikeitimo variantas ir keturių pėstininkų ginyba. Pasikeitimo variante žaidžiama - 3.d4 d6 4.c4 Žb6 5.exd6. Juodieji gali pasinaudoti pusiau atviru centru žaisdami ...g6, ...Rg7 vėliau ...Rg4 kaip dažnai ir žaidžiama. Keturių pėstininkų ataka yra po 3.d4 d6 4.c4 Žb6 5.f4 . Juodieji turi visą eilę galimybių. Jie gali žaisti  ...Vd7 vėliau ...0-0-0 ir...f6 taip darydami spaudimą baltųjų centrui. Juodieji gali žaisti ...Ž b4 ir vėliau ...c5 siekdami pakeisti pėstininką. Galų gale juodieji gali žaisti ...Re7 su tolimesniu ...0-0 ir vėliau ...f6 atakuodami centrą. Retesni variantai: O'Sullivano gambitas po, 3.d4 b5 (jei 4.Rxb5 c5 5.dxc5?? Va5+), ir 3.d4 d6 4.Rc4 - Balogho variantas . Trumpai apie pagrindinius variantus [3].

Modernusis variantas

 1.e4 Žf6 2.e5 Žd5 3.d4 d6 4.Žf3

   Modernusis variantas [3] yra dažniausiai žaidžiamas Aliochino ginybos variantas. Kaip ir pasikeitimo variante, baltieji tenkinasi kukliu erdvės pranašumu tikėdamiesi jį išlaikyti ir toliau. Galimi juodųjų atsakymai:

   Dažnas atsakymas yra 4...Rg4, surišant baltųjų žirgą. Paprastai baltieji atsako  5.Re2. Dažnai juodieji savo noru keičia rikį į žirgą ...Rxf3, nes čia baltųjų žirgas  yra stipri figūra ir jos nukirtimas susilpnina baltųjų centrinius pėstininkus. Šio tęsinio šalininkai:  Lev Alburt, Vlatko Kovačević ir Vladimir Bagirov.

    Dažnai žaidžiama ir 4...g6 siekiant išvesti į g7 laukelį rikį, iš kur jis padėtų kovoti su baltųjų pėstininkų centru. Šis variantas buvo žaidžiamas Amžiaus mače tarp Boris Spassky ir Bobby Fischer. Taip pat šį tęsinį žaisdavo Alburt. Dažniausiai baltieji atsako Keres variantu, kuris prasideda po 5.Bc4.

   Larseno variantas - 4...dxe5 yra dar viena juodųjų galimybė, kur galimas aštrus, su baltųjų žirgo auka, tęsinys: 5.Žxe5 Žd7 6.Žxf7!? 6...Kxf7 7.Vh5+ Ke6. Šis tęsinys yra geras baltiesiems, kai jie gali tenkintis lygiosiomis, nes po 8.Vg4+,juodiesiems žaisti 8...Kd6? negerai, o po 8...Kf7 9.Vh5+ Ke6 ir t.t. – amžinas šachas .  Jei baltieji siekia laimėti jie dar gali bandyti žaisdami 8.c4.

  Jei juodieji nenori leisti žirgo aukos, jie gali žaisti 5.Žxe5 (Kengio variantą), arba 5...g6 (Mailzo variantą). Kengio variantas atrodo geresnis, bet baltieji turi keletą aštrių tęsinių, kaip 6.c4 ar 6.Vf3!?.

Todėl dažnai žaidžiama 5...c6, nors šis palaukiantis ėjimas atrodo pasyvus, bet jis žlugdo daugelį baltųjų lūkesčių. Šiuo atveju į 6.c4 juodiej gali atsakyti įdomiu 6...Nb4!?, o po 6.Rc4 pereiti į ramesnius tęsinius, kur juodieji išvengia rikio fianketavimo. Baltieji dažniausiai žaidžia 6.Re2 (6.Rd3!?), o juodieji atsako arba Žd7 arba 6...Rf5. Tiesa, prieš pastarąjį ėjimą Kasparov partijoje [4] su Short žaidė agresyviai 7.g4!?.. Pastarąjį tęsinį patobulino Judith Polgar . Galima teigti, kad aukščiausio lygio žaidėjų tarpe 5...c6  išstumia pagrindinį tęsinį su 4.Rg4.

    4...c6 ėjimas yra pasyvus, bet ir solidus, nes jis padeda sukurti padėtis, kurias sunku baltiesiems užpulti.  Daugumoje variantų juodieji gali vėliau žaisti ...Bg4 taip pereidami į 4... Rg4 tęsinį.

Keturių pėstininkų ataka

1.e4 Žf6 2.e5 Žd5 3.d4 d6 4.c4 Žb6 5.f4

    Labiausiai ambicingas baltųjų tęsinys, kuris geriausiai iliustruoja juodųjų ginybos idėją. Juodieji leidžia baltiesiems su tempais, įgytais atakuojant žirgą, sudaryti  galingą pėstininkų centrą ir tikisi kad vėliau galės jį suardyti. Baltieji turi stengtis arba išlaikyti įgytą erdvę, arba spėti įgyti naudos iki juodieji sunaikins baltųjų pėstininkų centrą. Juodiesiems taip pat reikia žaisti ryžtingai, nes pasyvų žaidimą baltųjų centras atlaikys. Keturių pėstininkų ataka, tarp baltųjų nėra ypatingai populiari, nes prisibijoma  juodųjų paruoštų aštrių variantų. Pagrindinis tęsinys yra: 5...dxe5 6.fxe5 Žc6 7.Re3 Rf5 8.Rc3 e6 9.Rf3

Kaip alternatyvą šiam tęsiniui juodieji gali pasiūlyti aštrų Albin Planinc variantą: 5...g5!?. Juodieji tikisi po 6. fxg5? dxe5 suardyti baltųjų centrą palikdami baltuosius su silpnais pėstininkais

Pasikeitimo variantas

  1.e4 Žf6 2.e5 Žd5 3.d4 d6 4.c4 Žb6 5.exd6

   Netoks ambicingas,  lyginant su keturių pėstininkų ataka, yra pasikeitimo variantas . Baltieji pasikeičia pėstininkais tenkindamiesi nedideliu erdvės pranašumu. Juodiesiems reikia rinktis, kaip kirsti pėstininką: ar 5...exd6, kas vestų į strategiškai tvirtą padėtį, ar labiau ambicingą 5...cxd6, kas suteiktų juodiesiems pėstininkų persvarą centre. Taip pat galimas ir trečias variantas, 5...Vxd6, kadangi į 6.c5 galima žaisti 6...Ve6+, tačiau šis tęsinys vertinamas prasčiau dėl to, kad juodiesiems anksčiau ar vėliau su šiuo grasinimu teks skaitytis.

   Žaisdami aštresnįjį tęsinį 5...cxd6 juodieji dažniausiai stengiasi atakuoti pėstininką d4, o taip pat ir pėstininką c4 . Tokio plano vykdymui juodaspalvis rikis vystomas į g7 laukelį, o baltaspalvis rikis į g4 laukelį, tam, kad pašalintų pagrindinį pėstinko d4 gynėją – žirgą. Tuo tarpu juodųjų žirgai ant c6 ir b6 spaudžia baltųjų pėstininkus ant d4 ir c4.

    Tam, kad trukdytų tokiam juodųjų planui yra galimas Voronežo (miestas Rusijoje, kur šis tęsinys buvo buvo pirmą kartą panaudotas Grigory Sanakoev). variantas : 1.e4 Žf6 2.e5 Žd5 3.d4 d6 4.c4 Žb6 5.exd6 cxd6 6.Žc3 g6 7.Re3 Rg7 8.Bc1 0-0 9.b3. Baltieji atideda karaliaus sparno vystymą tam kad trukdytų juodiesiems vystyti baltųjų centrą puolančiasias figūras. Tokioje konstrukcijoje nėra baltųjų žirgo f3 laukelyje , kurį iš g4 laukelio galėtų atakuoti juodųjų rikis, ir nėra  d3 laukelyje rikio, kurį po ...Nc6-e5 galėtų kirsti juodųjų žirgas Sužaidus 9...Žc6?! (kas dažnai žaidžiama), po 10.d5 Ne5 juodųjų žirgas neturi ką kirsti ir po kurio laiko bus išstumtas iš laukelio ėjimu f2-f4. Dėl to manoma, kad ėjimas 9....Žc6  nenaudingas juodiesiems. Todėl pagrindinis tęsinys yra  9...e5 10.dxe5 dxe5 11.Vxd8 Bxd8 12.c5 Ž6d7 (netinka 12...Nd5??, nes po surišimo 13.Bd1 prarandamas žirgas). Juodieji turi žaisti kruopščiai, atakuoti pėstininką c5 laukelyje..

     Kiti galimi Voronežo variante  juodųjų tęsiniai - į aštrų žaidimą vedantis 9...f5, arba solidūs : 9...Rd7, ar 9...a5, ar 9...Rf5.

    Voronežo variantą žaisti rekomendavo ir didmeistris John Emms ,o didelius juodųjų sunkumus išryškino didmeistris Nigel Davies . Nors John Cox  rekomendavo, kaip tinkamą rinktis 9...e5 , bet daugelis žaidėjų renkasi solidesnį 5...exd6 tęsinį .

Nors ir solidus 5...exd6 tęsinys , bet juodųjų kontržaidimo galimybės čia yra mažesnės. Siekdami išvengti varianto 6.Nc3 g6 7.Nf3 Bg7 8.Bg5 juodieji  paprastai žaidžia ...Re7 ir vėliau ...Bf6 .

Dviejų pėstininkų ataka.

1.e4 Nf6 2.e5 Nd5 3.c4 Nb6 4.c5

   Dviejų pėstininkų ataka žinoma ir Laskerio , ar persekiojimo atakos vardais - taip pat ambicingas baltųjų bandymas įgyti pranašumą. Baltųjų pėstininkai ant c5 ir e5 duoda nedidelį pranašumą, tačiau d5 laukelis yra susilpnintas. Sirtingai nuo keturių pėstininkų atakos baltųjų centras nėra nenusistovėjęs todėl  žaidimas įgauna daugiau strateginį pobūdį.

   Iš pirmo žvilgsnio ėjimas 4.c5 strateginiu požiūriu atrodo įtartinai, kadangi baltųjų pėstininkų judėjimas pirmyn labai susilpna d linijos laukelius. Baltieji siekia užimti daugiau erdvės tam, kad pagerintų savo figūrų manevringumą, dėl to minėti strateginiai trūkumai turi mažai reikšmės.

 Juodiesiems tenka žaisti 4...Žd5, po ko baltieji puola žirgą ėjimais Rc4, ir Žc3. Juodieji gali ginti žirgą  ėjimais...c6 ar ...e6. Paprastai juodieji graso pėstininkams ant e5 ir c5 ėjimais ...d6 ir ...b6. Kaip rodo Kokso pateikta partijų rezultatų statistinė analizė, baltieji persekiojimo variante laimi ne dažnai  - apie 50 % partijų.

Dviejų žirgų variantas

1.e4 Nf6 2.e5 Nd5 3.Nc3

   Dviejų žirgų variante baltieji dėl greito figūrų išvystymo sutinka su pėstininkų sudvejinimu po 3...Žxc3 (taip pat galimas ėjimas 3...e6) 4.dxc3. Kadangi variantas dažnai pereina į panašius prancūziškos ginybos tęsinius, kur sudvejinti pėstininkai nesukelia daug sunkumų. Tokiu būdu dviejų žirgų variantas yra vienas iš pasyvesniųjų būdų kovojant su Aliochino ginyba.

Kiti tęsiniai

 Po 2.e5 juodieji gali atsitraukti į 2.Žg8. Didmeistris Joel Benjamin pavadino šį tęsinį savo gimtojo miesto vardu - Bruklino ginyba . Nors juodieji duoda trijų ėjimų „forą“, teorija teigia, kad baltieji turi mažą pranašumą.

 Labai abejotinas yra ėjimas 2...Že4?, kuriam John L. Watson ir Eric Schiller davė pravardę "Mokele mbembe". Jie analizavo tęsinius 3.d4 f6 4.Rd3 d5 5.f3 Žg5 6.Rxg5 fxg5 7.f4! g6! 8.Žf3! g4 (taip pat analizavo 8...gxf4 9.Žg5! e6 10.Vg4! Ve7 11.0-0 ir 8...Rg4 9.h3, su dideliu baltųjų pranašumu abiejuose variantuose) 9.Žg5 Rh6 10.Žxh7 Bxh7 11.Rxg6+ Bf7 12.Vd3 Rf8 13.f5 e6 14.f6 Vd7 15.h3! g3 16.Vxg3, kur baltųjų pranašumo pakanka laimėjimui [5]. Nano šachmatų partijų pradžios daro išvadą, kad baltieji pasiekia didelį pranašumą ir po 3.d4 f6 (ar 3...e6 4.Žh3 h6 5.Vg4 d5 6.f3 h5 7.Vf4 g5 8.Žxg5 Žxg5 9.Vxg5 Re7 10.Vg7) 4.Vh5+ g6 5.Vh4 d5 6.Rd3 [6]

Baltiesiems ėjimas 2. Žc3 yra pati geriausia alternatyva ėjimui 2.e5. Koksas pažymi, kad šį ėjimą darė Aliochinas daugiau kaip pusėje žaistų partijų. Šį ėjimą daro arba mėgėjai, arba tie kurie norėtų išvengti teorinių „mūšių“ varžovui žinomuose variantuose. Koksas rašo, kad kai kurie baltaisiais žaidžiantys žaidėjai blefuoja ypač tie kurie nežino Vienos partijos ar Keturių žirgų ginybos , nes po juodųjų ėjimo 2...d6, jiems tektų  jas žaisti. Be to juodieji gali žaisti ir 2...d6, kas paprastai veda į Pirco ginybą

    Tęsinys 2...d5, žinomas, kaip skandinaviškas variantas. Tęsiniai 2...d5, 3.exd5 Žxd5 4.Rc4 Žb6 ar 4...Žxc3 yra apytikriai lygūs. O 4...e6 praranda pėstininką po 5.Rxd5 exd5 6. Ve2+!, arba 3.exd5 Žxd5 4.g3, kaip susirašinėjant žaidė Ove Ekebjaerg, o tuo tarpu Harald Keilhack rekomenduoja 4...Žxc3 5.bxc3 Vd5! 6.Vf3! (6.Žf3 Ve4+ blogai dėl 7.Re2 Rh3 arr 7.Ve2 Vxc2) Ve6+! 7.Ve2 ("Jei 7.Re2 ar 7.Že2, nemalonus yra 7...Rd7  ") Vxe2+ 8.Žxe2 Rd7! 9.Rg2 Rc6 10.0-0 Rxg2 11.Kxg2 Žc6 12.d3 g6 13.Bb1 0-0-0 14.c4 Rg7, kai "juodieji turi komfortišką padėtį", pagal Ekebjaerg-Alcantara Soares, koresp. 1989 [7].

    Labiau kovingas į  2...d5 yra 3. e5, kur juodieji gali rinktis iš 3...d4, ar 3...Žfd7 (pereidami į Steinitz variantą prancūziškoje ginyboje po 4.d4 e6, arba 4.e6!? su aštriu žaidimu), 3...Že4!?, ir net 3...Žg8. Nors dauguma didmeistrių žaidžia 2.e5, Jonny Hector reguliariai žaidžia 2.Žc3  ir į  2...d5 dažnai laimi dėl to jo idėjos sudaro šiame variante teorijos pagrindą. Dėl to, knygos Aliochino ginyba autoriai : Davies, Cox, ir Taylor, pataria žaisti vietoj ėjimo 2...d5  ėjimą 2...e5.

     Maroci variantas – 2.d3 pasitaiko rečiau, nors jį galima žaisti, nors  pasyvus, nes 2.d3 blokuoja baltalaukį rikį. Jei baltieji fianketuoja baltalaukį rikį, pereinama King's Indian Attack .  Lev Alburt ir Eric Schiller vertina 2.d3: "neįdomiu" [8] ir rekomenduoja juodiesiems 2...d5 (po 3.Žd2 e5 pereinama į apverstą Filidoro ginybą) 3.e5 Žfd7 4.f4 (jei 4.d4 c5 5.c3 Žc6 juodieji su tempu pereina į prancūziškąją ginybą) c5 5.Žf3 e6 6.g3!? Nc6 7.Bg2 Be7 8.0-0 b5 su lygia padėtimi. [9]

     2.Bc4 yra sutinkamas retai, nes jis leidžia juodiesiems įgyti dviejų rikių pranašumą  ir erdvės centre. Alburt ir Schiller rašo, kad po 2...Žxe4 3.Rxf7+ Kxf7 4.Vh5+ Kg8 or 4...g6 5.Vd5+ e6 6.Vxe4 Rg7 7.Vf4 Ke8! "Juodiesiems nėra ko baimintis. [8] Jei juodieji nenori, kad jų karalius būtų gainiojamas , alternatyva būtų 2...e5 (pereinant į rikio pradžią), bei 2...d5, ar 2...e6.

   Taip pat retas yra ėjimas 2.f3, bet tiems žaidėjams kurie mėgsta žaisti juodaisiais latvišką gambitą gali į jį patekti po 2.... e5 3.f4!? [10]

  Pagal minėtus variantus dešiniame lango krašte yra pateikti trumpųjų partijų rinkiniai.

Šaltiniai

1.                                          Endre Steiner vs Alexander Alekhine at ChessGames.com

2.                                           Friedrich Samisch vs Alexander Alekhine at ChessGames.com

3.                                          en.wikipedia.org/wiki/Alekhine%27s_Defence

4.                                          ^ ^{a b c d e f g h} John Cox (2005). Starting out: Alekhine's Defence. Everyman Chess.

5.                                          John Watson and Eric Schiller, The Big Book of Busts, Hypermodern Press, 1995, pp.

6.                                           John Nunn, Graham Burgess, John Emms, and Joe Gallagher, Nunn's Chess Openings, Everyman Publishers, 1999, p. 129 n. 30.

7.                                          Harald Keilhack, "Knight on the Left: 1.Nc3", Schachverlag Kania, 2005, pp. 239-40.

8.                                          Lev Alburt and Eric Schiller, The Alekhine for the Tournament Player, American Chess Promotions, 1985, pp. 130-31.

9.                                          Alburt and Schiller 1985, p. 131.

10.                                      Timothy Taylor, chapter 10 in book „ Alekhine Declined“.

1.e4 Nf6 2.e5 Nd5 3.Nc3

  1.e4 Žf6 2.e5 Žd5 3.d4 d6 4.c4 Žb6 5.exd6