Pėstininkų pabaigos

Šachmatų pėstininkų pabaigos (karalius ir pėstininkai prieš karalių ir pėstininkus) yra vienos iš svarbiausių šachmatų partijos pabaigų. Suprasti jas yra naudinga, nes žaidimo metu svarbu greitai įvertinti ar pėstininkų pabaiga būtų laimėtina, ar ne, ar tikslinga stengtis pereiti į pėstininkų pabaigą, iškeičiant figūras, ar ne. Svarbiausias pėstininkų pabaigų klausimas yra , ar galima ar ne,  pėstininką pravesti į valdoves ir paskelbti matą varžovo karaliui.  Todėl naudinga žinoti pagrindinius pėstininkų pabaigų žaidimo elementus: kas yra opozicija, svarbieji laukeliai, atitinkamieji laukeliai, kvadrato taisyklė ir kaip juos panaudoti .

 

Svarbiausios temos

     

 

1. Karalius ir pėstininkas prieš karalių

2. Svarbieji laukeliai

3. Šachmatų lentos geometrija

4. Opozicija

5. Atsarginis tempas

6. Trikampio manevras

7. Kvadrato taisyklė

8. Atitraukiantis praeinantis pėstininkas

9. Bero taisyklė

10. Apgintas praeinantis pėstininkas

11. Praeinančiųjų pėstininkų lenktynės

12.Du praeinantys pėstininkai

       12.1Du praeinantys pėstininkai  prieš apgintą pėstininką

       12.2Du praeinantys surišti prieš du praeinančius surištus pėstininkus

       12.3Du praeinantys surišti prieš du praeinančius izoliuotus pėstininkus

       12.4Du praeinantys izoliuoti prieš du praeinančius izoliuotus pėstininkus

13. Pėstininkų prasiveržimas.

14. Atitinkamieji laukeliai

 

 

 

Karalius ir pėstininkas prieš karalių.

 

 

Paprasčiausias pėstininkų pabaigų atvejis - karalius ir pėstininkas prieš vienišą karalių. Pėstininko persvara ne visada garantuoja sėkmę. Tai priklauso nuo visos eilės faktorių - karalių ir pėstininko padėčių ant lentos. Vienas koks nors netikslus ėjimas gali keisti rezultatą: iš pergalės į lygiąsias, arba iš lygiųjų į pralaimėjimą. Todėl abiem pusėms naudinga žinoti kaip teisingai žaisti pėstininkų pabaigas. Stipriąjai pusei, be pagrindinio tikslo – pėstininko pravedimo, naudinga išsikelti tarpinį tikslą – užimti vieną iš svarbiųjų laukelių. Gi silpnosios pusės, siekiančios lygiųjų,    pagrindinis tikslas yra neleisti varžovui to padaryti. Kokias gi priemones galima tam naudoti? Pagrindinė priemonė yra opozicija (artimoji ir tolimoji; plačiau apie jas – žemiau). Stiprioji pusė, turinti artimąją opoziciją, nustumia varžovo karalių nuo svarbiojo laukelio ir jį užima. Silpnoji pusė turėdama opoziciją, daugeliu atveju, neįleidžia varžovo karaliaus į svarbųjį laukelį ir pasiekia lygiąsias. Tad vertinant pėstininkų pabaigas naudinga nustatyti, kaip su opozicija (tolimąja, ar artimąja) , kaip ją galim bus įgyti,  kaip ją, neatidžiai sužaidus, galima prarasti.

 

Svarbieji laukeliai

Kai pėstininkas negali prasiveržti į valdoves be2-oji diagrama.  Kur randasi svarbieji laukeliai priklauso nuo pėstininko horizontalės savo karaliaus pagalbos, tada 1-oji diagrama.  Svarbieji laukeliai pažymėti žiedais.didelę reikšmę įgyja klausimas, ar gali karalius laiku ateiti į pagalbą pėstininkui? Kur karaliui eiti ir kokiu keliu? Į tuos klausimus atsako pabaigų teorija, kuri sako, kad pirmoje eilėje karalius turi eiti į ir užimti bent vieną iš svarbiųjų laukelių. Svarbieji laukeliai (diagramose ant jų žiedai), tai laukeliai į kuriuos patekęs pėstininką palaikantis karalius teoriškai užtikrina pėstininko pravedimą į valdoves. Svarbiųjų laukelių vieta keičiasi priklausomai nuo to, kokioje horizontalėje randasi į valdoves besiveržiantis pėstininkas. Kur jie randasi priklausomai nuo horizontalės, galime matyti žemiau pateiktose diagramose.
Lengviausias būdas atsiminti, kur randasi svarbieji laukeliai, būtų toks: kai pėstininkas dar nėra už vidurio linijos , svarbieji trys laukeliai yra antroje eilėje priešais pėstininką (1-oji diagr.), kai pėstininkas yra pasiekęs 5, ar 6-tąją
horizontalę (juodiesiema 4-5-tąją) svarbieji 6 laukeliai yra dviejose eilėse (2-oji diagr.) priešais pėstininką (taip pat nebėra tarpo). Kai pėstininkas yra 7-toje (juodiesiems 2-toje) horizontalėje, svarbieji laukeliai yra greta pėstininko(3-ioji diagr.) 6 ir 7-toje horizontalėse. 3-oji diagrama.  Svarbieji laukeliai, kai pėstininkai 6-ojoje ir 7-ojoje horizontalėse

Bokštiniai pėstininkai. Svarbiųjų laukelių  yra žymiai mažiau a ir4-toji diagrama. Svarbieji laukeliai bokštiniams pėstininkams. h vertikalių pėstininkams  žr. 4-tąją diagramą . Bokštiniai  pėstininkai turi mažiau galimybių pasiekti virsmo į valdoves laukelį, nes besiginantis karalius gali užimti bet kurį prieš pėstininką esantį laukelį ir pėstininkas nepraeis į valdoves. Be to besiginančioji pusė daugumoje atvejų (pav. juodieji) pasiekia lygiąsias, jei jų karalius spėja patekti į c8 laukelį , kai pėstininkas yra a vertikalėje , arba į f8 laukelį, kai pėstininkas yra h vertikalėje. Jei besiginantys yra baltieji, tokie svarbieji laukeliai būtų atitinkamai c1 ir f1. Išskyrus atvejus, kai besiveržiantis baltųjų karalius yra ant b6 ir pėstininkas ant a6, arba kitoj lentos pusėj : Kg6 ir p. h6, nes tik tada besiginantis juodųjų karalius nebegalės patekti į kampą.

 Pavyzdys iš 1968 metų partijos tarp Oscar Panno ir Miguel Najdorf.
1. Kg4 (karalius eina užimti svarbiojo laukelio g7) Kc7
2. Kg5
Ir juodieji pasidavė dėl varianto:
2... Kd7
3. Kg6 Ke7 (jei 3... Ke6 then 4. h4, bet ne 4. Kg7?? dėl 4... Kf5! ir lygiosios)
4. Kg7!  (užima svarbųjį laukelį, klaida būtų  4.h4?, nes po 4....Kf8 = lygiosios) Ke6
5. h4 Kf5
6. h5 +- ir baltieji praveda pėstininką į valdoves.

Blokuoti pėstininkai

Blokuotų pėstininkų pozicijose žaidėjo svarbieji laukeliai yra trys laukeliai iš abiejų pusių varžovo pėstininko horizontalėje Penktojoje diagramoje pirmasis iš karalių pasiekęs savo svarbųjį laukelį laimi varžovo pėstininką ir partiją .5-oji diagrama.  Svarbieji laukeliai baltiesiems pažymėti geltonais žiedais, juodiesiems - juodais. Baltieji turi dideles galimybes laimėti, jei jie pradeda pirmieji.
1. Kg3! 2....Kb7
2. Kf4 Kc7
3. Ke5 Kd7
4. Kd5 Kc7
5. Ke6 (Baltieji pasiekė svarbųjį laukelį)
5.... Kc8
6. Kd6 Kb7
7. Kd7 Kb8
8. Kc6 Ka7
9. Kc7 Ka8
10. Kxb6 ir baltieji laimi

Abipusis cugcvangas.

Kai abu karaliai gali pasiekti svarbiuosius laukelius gali susidaryti abipusio 6-oji diagrama. Ypatynga padėtis. Baltieji pirmuoju ėjimu negali eiti į d6, nors jis ir svarbusis laukelis. Reikia eiti kryžiuku pažymėtą laukelį.cugcvango padėtis (šeštoji diagr.).
Karalius, kuris pirmasis atakuoja varžovo pėstininką turi pasilikti dar laisvą laukelį ginybai Laukelis iš kurio kiekvienas karalius turi pradėti atakuoti pėstininką parodytas kryžiuku. Balti eina:
1. Kd7! (Vienintelis laimintis ėjimas.)
1... Kf5
2. Kd6!(Dabar juodieji cugcvange)

 


 Apgintas praeinantis pėstininkas.

Šiame pavyzdyje (7-toji diagr.) baltieji galėtų laimėti, jei karalius galėtų užimti bet kurį7-toji diagrama. Juodieji sutrukdo baltųjų karaliui užimti svarbųjį laukelį.  Walker, 1892 m.                                                                                                 svarbųjį laukelį. Juodieji sugeba tai sutrukdyti ir pasiekia lygiąsias nepriklausomai kieno ėjimas.
1. Kd2 Kd5
2. Ke3 Ke5 (vienintelis ėjimas siekiant lygiųjų)
3. Kf3 Kf5 (vienintelis ėjimas siekiant lygiųjų)
4. Kg3 Ke5
5. Kg4 Ke4 (vienintelis ėjimas siekiant lygiųjų) [4] .

Kai pėstininkų daug.
8-oji diagrama.  Svarbieji laukeliai pažymėti geltonais žiedais.Svarbieji laukeliai baltiesiems 8-tojoje diagramoje yra laukeliai pažymėti geltonais žiedais ir laukelis f6. Kai baltieji eina jie laimi, kai juodieji eina – lygiosios.
1... Kh6!!
2. Kc7 Kg7
3. Kb7 Kh7
4. Kb8 Kh8
5. Kc8 Kg8
6. Kd7 Kh7
7. Ke6 Kg6!

 

Daugiau pozicijų galime panagrinėti žemiau pateiktoje  pozicijų bazėje.

Šaltiniai
1. http://en.wikipedia.org/wiki/Key_square

2. http://en.wikipedia.org/wiki/King_and_pawn_endgame#King_and_pawn_endings
3. Starting Out: Pawn Endings, by Glenn Flear, 2004, Gera knyga besitobulinantiems ir pažengusiems.
4. Secrets of Pawn Endings, by Karsten Müller and Frank Lamprecht, 2007, (Pataisytas 2000m knygos leidimas.) Giliai analizuojamos pėstininkų pabaigos.
5. Comprehensive Chess Endings: Pawn Endings, volume 4, by Yuri Averbakh and Ilya Maizelis. Vertimas iš analogiško leidinio rusų kalba.
6. 1000 Pawn Endings, by József Pintér, 2006, Padėtys ( daugiausiai iš partijų, nors yra ir iš etiudų ) ir ėjimai be teksto.
7. Fishbein, Alexander (1993), King and Pawn Endings, American Chess Promotions,

Į puslapio pradžią

To top

Šachmatų lentos geometrija.

 

 Sakykim, kad baltųjų karaliui reikia pasiekti laukelius g2 ir g7 . Kuris iš tų 9-toji diagrama. Lentos geometrija - diagonalė lygi statiniui.dviejų laukelių 9-ojoje diagramoje yra arčiau10-toji diagrama. Kelias baltųjų karaliui iki laukelio g2 vienodas einant tiesąja ir lanku. baltųjų karaliaus? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad laukelis g7 toliau. Imam skaičiuoti, kiek ėjimų iki g7. Skaičiuojam pagal diagonalę: vienas, du trys, keturi. Skaičiuojam kiek ėjimų iki laukelio pagal horizontalę g1 – irgi 4 ėjimai. Pagal Pitagoro teoremą laukelis g6 būtų toliau , nes norint į jį patekti reikia eiti įstrižaine. Bet šachmatų lentoje kita geometrija. Atstumai  tarp baltųjų karaliaus ir minėtų laukelių yra lygūs,  kadangi šachmatuose atstumas matuojamas ne centimetrais, bet langeliais. Tai svarbus momentas pėstininkų pabaigų žaidime. Jeigu taip, tai 10-ojoje diagramoje prie laukelio g2 galima eiti keliais būdais: tiesiai horizontale, lanku - pusę kelio eiti kylant diagonale iki laukelio d4, kita pusę leidžiantis iš laukelio d4 diagonale iki g2 – tai užims irgi 4 ėjimus. Taip pat galime eiti „vingiuotai“ –,c1,d2,e3,f2 ir pan. Tai reiškia, kad į laukelį g1 nebūtinai reikia eiti tiesiai. Toks ėjimas „lanku“ kartais būna naudingesnis už „tiesųjį“, nes kai kada vietoj lygiųjų leidžia pasiekti pergalę, ar vietoj pralaimėjimo - pasiekti lygiąsias.

 11-oji diagrama. Baltieji laimi eidami į laukelį a4.

Pažiūrim pavyzdį pateiktą 11-tojoje diagramoje. Baltųjų pozicija yra laimėta, bet ne visai paprastai. Jei žaistume:

 1.Kd2? Ke7

 2.Kd3 Kd6

 3.Kc4 Kc6   Juodųjų karalius spėja užimti opoziciją - susidaro lyginė padėtis.

   Ką baltieji darė ne taip? Žvelgiant į poziciją galima pastebėti, kad joje yra trys svarbieji laukeliai c6 , b6 ir a6, kur baltųjų  karalius, norėdamas laimėti, turėtų patekti. Prisiminus anksčiau nagrinėtą  šachmatų geometriją ir diagonalės taisyklę, kad einant diagonale,  ėjimų skaičius vienodas, kaip ir einant vertikale, galim ja pasinaudoti ir patekti į laukelį a4 per tą patį ėjimų skaičių (tris) , kaip ir į laukelį c4, bet juodiesiems norint patekti į laukelį a6 ir užimti opoziciją reikia 5 ėjimų ir todėl juodieji nespėja:

 1. Kc2! Ke7

 2. Kb3 Kd6

 3. Ka4 Kc7

 4. Ka5 Kb7

 5. Kb5        ir baltieji užima opoziciją ir laimi, nustumdami juodųjų karalių ir pravesdami pėstininką

 

  Dar viena pozicija (12-toji diagr.). Čia baltieji irgi laimi, bet ne paprastai.  Jei12-toji diagrama. Baltieji eidami lanku laimi tempą, atstumdami juodųjų karalių. jie pasirinktų tiesų kelią prie pėstininko jiems tektų tenkintis tik lygiosiomis:

1.Ke7 Kc3

 2.Kd7 Kd4

 3.Kc7 Kd5

 4.Kb7 Kd6

 5.K:a7 Kc7(juodieji laiku pateko į laukelį c7, jie blokuoja baltųjų karalių ir jo neišleis)

 6.Ka8 Kc8

 7.Ka7 Kc7 ir lygiosios.

  Bet baltieji gali laimėti, jei prie pėstininko a7 eitų ne tiesiai (horizontale), o „lanku“  (laukelių skaičius iki a7 pėstininko tas pats) ir taip sutrukdytų juodiesiems laiku patekti į laukelį c7:

 1.Ke6! Kc3

 2.Kd5! Kb4 (O kur eiti? Baltųjų karalius pats priartėjo prie pėstininko a7 o juodųjų - sustabdytas ir priverstas daryti ėjimą, kuris jo nepriartina prie laukelio c7 – tokiu būdu „šachmatų geometrija“ padėjo laimėti tempą)

 3.Kc6 Kc4

 4.Kb7 Kc5

 5.K:a7 Kc6  (juodųjų karalius nespėjo laiku ateiti į laukelį c7)

 6.Kb8 ir baltieji laimi pravesdami pėstininką į valdoves.

Į puslapio pradžią

 

Opozicija

  Pėstininkų pabaigose opozicija tai viena iš pagrindinių ir svarbiausiųjų priemonių siekiamam tikslui pasiekti – tad ji labai dažna.

  Karalius pėstininkų pabaigose dažnai priartėja prie oponento: siekdamas įsiveržti į varžovo pėstininkų stovyklą, stabdydamas oponento karalių nuo įsiveržimo į savo pėstininkų stovyklą, gindamas kritinius laukelius.

   Šachmatuose  opozicija vadinama tokia padėtis lentoje, kai tarp karalių yra nelyginis skaičius [1] laukelių. Kai karalius skiria vertikalė, turime vertikaliąją  opoziciją, kai horizontalė, turime horizontaliąją (šoninę) opoziciją, kai diagonalė , turime diagonalinę opoziciją. Kai laukelių skaičius tarp karalių yra vienas - turime tiesioginę (artimąją) opoziciją, kai 3 ar 5 - turime tolimąją opoziciją. Ta pusė, kuri tuo metu neprivalo daryti ėjimo, turi opoziciją.  Tokia padėtis naudinga žaidėjui turinčiąjam opoziciją. Ta pusė, kurios ėjimas, turi atitraukti savo karalių suteikdama galimybę varžovo karaliui nustumti  karalių ir užimti  svarbiuosius laukelius, prasiveržti prie pėstininkų ir tokiu būdu pasiekti pergalę, arba lygiąsias.

   Reikia pažymėti, kad pasiekta opozicija gali „apsiversti“, ją galima prarasti, jei varžovas turi laisvą ėjimą pėstininku. Jei mes iš savo pusės laisvo ėjimo nebeturime, varžovas po savojo laisvojo ėjimo turės opoziciją,  nes pasikeis ėjimo eilė ir dėl to jo padėtis gali pagerėti. Tad pėstininkų pabaigose naudinga turėti bent vieną laisvą ėjimą, todėl reiktų neskubėti be reikalo išnaudoti visus pėstininkų ėjimus.   

Tiesioginė opozicija                               

   Dešinje pateiktoje 13-tojoje diagramoje galmi du atvejai: pirmas, jei juodųjų ėjimas, baltieji laimi; antras, jei baltųjų – juodieji pasiekia lygiąsias.

   Pirmas atvejis. Kai juodųjų ėjmas - baltieji laimi

 1... Ka7 (Jei 1... Kc7 2. Ka6 ir t.t)13-toji diagr. Juodųjų ėjimas. Baltieji turi opoziciją ir laimi.

 2. Kc6 Ka6 (Jei 2... Kb8 3. b5 Kc8 (Jei 3... Ka7 4. Kc7!

(Netinka 4. b6+??  Ka8!  = )) 4. Kb6  Kb8 5. Ka6 Ka8 6. b6 Kb8 7. b7 Kc7 8. Ka7 +-)

 3. b5+ Ka7 !?

 4. Kc7! (4. b6+?? Ka8! =) 4... Ka8

 5. Kb6! Kb8

 6. Ka6 Ka8

 7. b6 Kb8

 8. b7 Kc7

 9. Ka7 +- Baltieji laimi.

 

 

Antras atvejis. Kai baltųjų ėjmas - lygiosios.

 

  1. Kc5 Kc7!  (Užima opoziciją )

 

  2. Kb5 (Jei 2. Kd5, tai 2... Kb6 ) 2... Kb7!

  3. Ka5  Ka7!

  4. b5  Kb7! 

  5. Kb4 Kb6!

  6. Kc4  Kb7

  7. Kc5  Kc7!

  8. b6+ Kb7

  9. Kb5 Kb8

 10. Kc6 Kc8

 11. b7+ (Jei 11.Kc5, tai Kb8 12. Kb5 Kb7) 11... Kb8

 12. Kb6 Patas.

 

   Opozicijos vertė priklauso ir nuo pėstininko padėties. Kai baltųjų pėstininkas 14-toji diagr. Juodiesiems nebepadea ir opozicija.yra perėjęs vidurio liniją ir yra 5-toje horizontalėje, o baltųjų karalius yra užėmęs svarbųjį laukelį, opozicija pasiekti lygiųjų juodiesiems nebepadeda.

 1. Ka6 Ka8 (1... Kc8 2. Ka7)

 2. b6 Kb8

 3. b7 Kc7

 4. Ka7 1/2-1/2

 

 

Padėtis iš partijos Svetozar Gligorić pr. Bobby Fischer,, 1959

po 1. Kc4. Žiedais pažymėti svarbieji laukeliai; Juodieji pasiekia lygiąsias.

Juodieji gali pasiekti lygiąsias neįleisdami baltųjų karaliaus į svarbiuosius14-toji diagr. Baltųjų ėjimas. Lygiosios. laukelius

1... Kb8!

 Vienintelis ėjimas norint  juodiesiems pasiekti lygiąsias Baltiesiems užimti tolimąją opoziciją trukdo jų pačių pėstininkas. Tai galima aiškinti ir kad baltieji neturi atitinkamojo laukelio. Kiti juodųjų ėjimai leistų baltiesiems užimti opoziciją, arba patekti į svarbujį laukelį. Užėmę svarbųjį laukelį jie laimėtų.

2. Kc5 Kc7! (užima opoziciją)

3. Kb5 Kb7!(užima opoziciją)

4 Ka5 Ka7! (užima opoziciją). Lygiosios. Tai vieninteliai ėjimai, kuriais juodieji pasiekia lygiąsias. [3,5].

Diagonalinė opozicija

   Juodųjų ėjimas. Baltieji turi tiesioginę opoziciją, bet jos nepakanka pergalei. Pradžioj reikia pereiti į diagonalinę opoziciją.

  Kai karalius skiria diagonalės laukelis, tokia opozicija vadinama diagonaline. Diagonalinė opozicija yra tarpinė – iš jos galima pereiti į vertikaliąją ar 15-toji diagr. Baltieji laimi pasinaudodami diagonaline opozicijahorizintaliąją opozicijas,

1. ... Kf8

2. Kd6 baltieji užėmė diagonalinę opoziciją (diagrama kairėje).

2. ... Ke8

3. Ke6 Dabar baltieji turi tiesioginę opoziciją geresniame laukelyje ir laimi:

3. ... Kf8

4. Kd7 Kg8

5. Ke7 Kh8

6. f6 gxf6

7. Kf7 or 7. Kxf6 Baltieji laimi [5].

 

Tolimoji opozicija

 Tolimoji opozicija (distancinė) yra, kai atstumas tarp karalių yra nelyginis laukelių skaičius didesnis už 1. Kaip ir diagonalinės opozicijos atveju, žaidėjas, kuris turi  tolimąją opoziciją gali ją paversti į tiesioginę opoziciją.

1.            Ke2 (baltieji užima tolimąją opoziciją) ... Ke716-toji diagr. Baltieji laimi užimdami tolimąją opoziciją.

2.            Ke3 Ke6

3.            Ke4 (Užima tiesioginę opoziciją ir juodiesiems teks trauktis) Kd6 (į Kf6 baltieji turi atsakymą Kf4!)

4.            Kd4! (Kf5 vestų į abiejų pėstininkų pavertimą valdovėmis) Kc6 (... Ke6 5. Kc5 baltieji pirmieji praveda pėstininką į valdoves)

5.            Ke5 (Baltieji gali rinktis, kurį pėstininką laimėti

Juodieji gali žaisti išradingiau -  paspęsti spąstus baltiesiems

1.            ... Kf8  ir jei

2.            Ke3? tai Ke7 (jau juodieji užima tolimąją opoziciją )  2. Kf3 Kf7. Lygiosios.

 

  Ta ką daryti baltiesems po 1.            ... Kf8 ?. Baltieji vis tik turi gerą ėjimą.

2. Kd3! ( baltieji grasina įsiveržti karaliumi į laukelį c5)  Ke7 (tenka, nes kitaip baltieji laimėtų lenktynes – kas greičiau praves pėstininką į valdoves .)

 3.  Ke3! (Baltieji vėl turi tolimąją opoziciją ir perveda žaidimą į pagrindinį variantą) [2].

 

Opozicija priemonė, o ne tikslas

 Yuri Averbakh  pažymi, kad opozicija  yra svarbiųjų laukelių užėmimo priemonė, 17-toji diagr. Baltieji vietoj opozicijos renkasi svarbųjį laukelį.kai yra pasirinkimas ar užimti opoziciją, ar svarbųjį laukelį, reiktų rinktis svarbųjį laukelį. Diagramoje baltiesiems reiktų žaisti  1. Kc5! ir jie laimėtų, tuo tarpu po 1. Ke4?? nors baltieji  ir užimtų opoziciją - būtų lygiosios. Svarbusis laukelis svarbiau už opozicijos užėmimą  [1].

 Šaltiniai

1.   Averbakh, Yuri (1987), Comprehensive Chess Endings: Pawn Endings, vol. 4, Pergammon,

2    Capablanca, Jose; de Firmian, Nick (2006), Chess Fundamentals (Completely Revised and  Updated for the 21st Century).

3.   Fischer, Robert (2008) [1969], My 60 Memorable Games, Batsford,

4.   Flear, Glenn (2000), Improve Your Endgame Play,

5.   Müller, Karsten; Lamprecht, Frank (2007), Secrets of Pawn Endings,

 Daugiau apie įvairias opozicijos rūšis galima rasti žemiau pateikoje pozicijų demonstravimo programėlėje

 

Į puslapio pradžią

 

Atsarginis tempas

  Atsarginis , rezervinis tempas yra viena iš svarbiųjų pėstininkų pabaigų žaidimo priemoniu, kurių pagalba galima įstumti varžovą į cugcvangą ar užimti opoziciją ir tai gali padėti laimėti, ar pasiekti lygiąsias.

18-toji diagr. Baltieji pradeda ir laimi dėl didesnio atsarginių tempų kiekio.  Kai vienas iš žaidėjų partijos pabaigoje turi ėjimą pėstininku, kuris iš esmės nekeisdamas padėties įstumia varžovą į zugcvangą, tai vadiname atsarginiu tempu.. Jei panaginėtume padėtį 18-toje diagramoje, kur ėjimas baltųjų, pamatytume, kad valdovės sparne abu karaliai yra tarpusavio cugcvango padėtyje – pralošia tas, kurio ėjimas . O pažiūrėję į karaliaus sparną matome, kad baltieji turi du atsarginius ėjimus (f2-f3 ir h2-h3), o juodieji tik vieną- f7-f6. Kitaip pasakius baltieji turi du atsarginius tempus, o juodieji – tik vieną.

1. h3 f6

2. f3 (po šio ėjimo juodieji atsarginių tempų nebeturi.) Baltieji laimi, nes bet koks juodųjų ėjimas pralaimi.

Jei juodųjų pėstininkas būtų ant h7, tai baltieji ir juodieji turėtų po 2 atsarginius tempus ir baltieji pralaimėtų.

 

 Rezervinis tempas

  Pėstininkas gali turėti rezervinį tempą. Kas tai? Tokią galimybę baltiesiems turi pėstininkas esantis 2-je horizontalėje, kuris gali vaikščioti vienu arba dviem laukeliais. Tai yra baltieji gali pasirinkti, kaip eiti a2 pėstininku. Pasilaikytas rezervinis tempas gali padėti laimėti partiją.19-toji diagr. Juodieji pradeda ir pralaimi dėl baltųjų rezervinių tempų.

 19-toje diagramoje pateiktoje pozicijoje, iš 1986 metais žaistos partijos, tarp John Nunn ir Klaus Bischoff , juodieji pasidavė, nes jie prarandą d4 pėstininką, kadangi baltieji turi a pėstininką turinti galimybę, priklausomai nuo poreikio, eiti per vieną, ar per du laukelius. Partijoje buvo  galimi du variantai:

Pirmas variantas

1... Kc6

2. Kc4 a5

3. a4 (pėstininkas eina per du laukelius, kad įstumtu juoduosius į cugcvangą).  Baltieji laimi.

Antras variantas

1...Kc7

2. Kc4 Kc6

3. a3 (eina per vieną laukelį) a5

4. a4 (štai ir prireikė atsarginio tempo). Baltieji laimi, nes juodieji praranda d5 pėstininką.

Baltieji laimėjo įstūmdami juoduosius į cugzvangą , nes a2 pėstininkas turėjo rezervinį tempą. Iš viso to seka, kad partijų pabaigose naudinga turėti atsarginių, ar rezervinių tempų, tad partijos eigoje naudinga juos pataupyti.

 

Daugiau apie įvairius atsarginius ir rezervinius tempus galima rasti žemiau pateikoje pozicijų demonstravimo programėlėje

Į puslapio pradžią

 Trikampio manevras

 

  Trikampio manevras tai šachmatų žaidimo technikos priemonė skirta įstumti varžovą į cugcvangą, ar užimti opoziciją,  Trikampio manevras yra atitinkamųjų laukelių, apie kuriuos plačiau bus kalbama toliau, paprasčiausias panaudojimo atvejis. Jis  dažnai sutinkamas pėstininkų pabaigose. Šis manevras gali būti panaudotas, kai vienas iš karalių gali manevruoti trijuose gretimuose laukeliuose, kurių išsidėstymas primena trikampį, trečiuoju ėjimu grįždamas į  prieš tai buvusią padėtį, o kitas karalius tokiam manevrui turi tik du laukelius.    Jei vienas karalius perėjęs tris laukelius gali grįžti į pradinę padėtį, o jo oponentas negali to padaryti, tai trikampio manevrą atliekantis karalius laimi tempą , ko pasėkoje pasikeičia ėjimų eilė, kuri gali būti nenaudinga varžovui. Trikampio manevrą galima sutikti ir kitose pabaigose, ar net vidurio žaidime.

 

Trikampio manevro panaudojimas opozicijai pakeisti.

  Apžiūrėjus padėtį 20-oje diagramoje, kur baltųjų ėjimas, galime pastebėti,20-toji diagrama. Trikampio metodo panaudojimas opozicijai pasiekti kad juodieji turi opoziciją ir baltųjų karaliui teks trauktis. Tačiau jei baltieji turėtų opoziciją, juodųjų karalius turėtų trauktis iš d7 laukelio leisdamas baltųjų karaliui veržtis į priekį. Juodųjų karaliui geriausia vieta yra laukelis d7 iš kur jis stabdo pėstininko c ėjimą pirmyn, todėl jam nenaudinga atsitraukti į lentos kraštą. Laukeliai d5 ir d7,  o taip d4 ir c6 pat yra atitinkamieji laukeliai. Kai baltųjų karalius yra ant d5 ir baltųjų ėjimas, juodųjų karalius turi stovėti ant d7 , nes tik tada gali stabdyti baltųjų karaliaus veržimasi. Tačiau laukeliui e5 juodieji atitinkamojo laukelio neturi, dėl to baltieji turi atitinkamųjų laukelių trikampį: d5, e5 ir d4, o juodieji -ne. Iš to seka išvada, kad ėjimo eilės pakeitimui baltieji gali panaudoti trikampio manevrą. Kaip tai atliekama parodyta toliau 20-tojoje diagramoje..

1. Ke5! (jei 1. c6+ tai 1... Kc8 ir lygiosios. jei 1... bxc6+?, tai po 2. Kc5 baltieji laimi.

...Kc6 (jei 1... Ke7 , tai 2. c6 ir baltieji laimi pravesdami pėstininką)

2. Kd4 Kd7

3. Kd5 Po šio ėjimo trikampis užbaigtas – viskas grįžo į pradinę padėtį, su vienu skirtumu – dabar ėjimas juodųjų. Juodieji dabar zugcvange, nes teks savo ėjimu bloginti savo padėtį.

Galimas toks tęsinys:

3. ... Kc8 (jei 3....Kd7, tai 4.c6)

4. Ke6! (diagonalinė opozicija) Kd8

5. Kd6 (vertikalioji opozicja) Kc8

6. Ke7 Kb8

7. Kd7 Ka8

8. c6 bc

9.Kc7! Ir baltieji pravedę pėstininką  į valdoves laimi [1].

  

Trikampio manevro panaudojimas varžovo įstūmimui į cugzvangą.

Alexey Shirov prieš Alexander Grischuk (New Delhi  2000 metai, partijos analizė).

 Baltieji trikampio pagalba įstumia juoduosius į cugcvangą. Diagramoje geltonais žiedais yra pažymėti baltųjų trikampio laukeliai, karalius stovi ant trečio trikampio laukelio, o juodas žiedas – juodųjų karaliaus atitinkamasis laukelis, pats karalius stovi ant antro atitinkamojo laukelio. Kaip matome juodieji turi tik 2 atitinkamuosius laukelius, kuriais jie gali vaikščioti o baltieji - 3, todėl , siekdami įstumti į cugcvangą juoduosius, gali panaudoti trikampio manevrą.

21-oji diagr. Baltieji panaudoja trikampio manevrą juodųjų įstūmimui į cugcvangą. Paprastai, kai pėstininkų pabaigose karalius naudoja trikampį, jis yra greta oponento ir po trikampio manevro įgyja opoziciją. Padėtyje pavaizduotoje diagramoje 21 yra kitaip. .Šitoje padėtyje karaliai nėra greta, bet vis vien baltieji priverčia juoduosius patekti į cugcvangą:

1. Kh2! Kf7

2. Kg3 Ke8

3. Kg2!

Ir staiga juodieji jau cugcvange. Žaidimas gali tęstis:

3. ...      g4

4. Kg3 Kf7

5. Kf4 Ke8

6. Ke5 Kf7 (Juodieji negali leisti baltiesiems 6.Ke6)

7. Kd5 g3

8. Kc6 g2 (Jei 8... Ke8 9. d7+ Kxe7 10. Kc7 ir baltieji lengvai laimi)

9. Kd7 g1=Q

10. e8=Q+

Ir baltieji laimi [2].

 

Šaltiniai

1.       Dvoretsky, Mark (2006), Dvoretsky's Endgame Manual (2nd ed.), Russell Enterprises,

2.       Silman, Jeremy (2007), Silman's Complete Endgame Course: From Beginner to Master, Siles Press,

Daugiau apie trikampio manevrą galima rasti žemiau pateikoje pozicijų demonstravimo programėlėje

 

Į puslapio pradžią

 Kvadrato taisyklė

 

   Pirma, ką reiktų įvertinti, ar pėstininkas gali nueiti iki galinės horizontalės laukelio ir virsti valdove be savo karaliaus pagalbos. Ar tame kelyje jo nepavys ir nesunaikins varžovo karalius. Kvadrato taisyklė  naudinga tuom, kad padeda greičiau apskaičiuoti, ar gali karalius sulaikyti besiveržiantį į valdoves varžovo pėstininką, ar ne. Kaip naudotis kvadrato taisykle? Visu pirma, mintyse reikia 22-toji diagr. Juodųjų karalius baltųjų pėstiniko kvadrato viduje.nubrėžti lentoje kvadratą. Kur ir kokio dydžio23-ioji diagr. Pėstininko kvadratas vienu horizantale aukščiau už pėstininką 2-oje horizontalėje kvadrato kraštinės? Tai nustatyti galima taip: suskaičiuojame kiek laukelių nuo pėstininko iki galinio laukelio (įskaitant pėstininko stovėjimo laukelį) ir mintyse tiek pat laukelių atidedame horizontale kryptimi į besivejančiojo karaliaus pusę – tai ir bus pėstininko kvadrato ribos.   Kvadrato ribos pažymėtos 22-24 diagramose.

 22-oje diagramoje baltųjų ėjimas. Matome, kad juodųjų karalius yra kvadrato viduje, todėl jis sulaiko besveržiantį baltųjų pėstininką:

1. g5 Kd5

2. g6 Ke6

3. g7 Kf7

4. g8V Kf7:g8 Lygiosios

 

   Šita kvadrato brėžimo taisyklė netinka baltųjų pėstininkui esančiam 2-ojoje horizontalėje. Šiuo atveju kvadratą reikia pradėti brėžti viena horizontale aukščiau, nei stovi pėstininkas, tai reikia daryti todėl, kad antrosios eilės 24-ioji diagr. Baltieji laimi įtraukdami juodųjų pėstiniką į besivejančio karaliaus kelią.pėstininkas gali pirmuoju ėjimu eiti per du laukelius.

 Jei besivejantis karalius darydamas savo ėjimą  gali įžengti į šį mintyse nubrėžtą kvadratą, jis paveja pėstininką. Bet jei ne, kai ėjimo eilė yra pėstininko, tai jo kvadratas pasitrauks ir besivejantis karalius  pirmu ėjimu negalės patekti į kvadratą ir pėstininko nepavyks pavyti. Be to besivejančiajam karaliui niekas neturi trukdyti:  nei kitas savas pėstininkas, nei besiginantis varžovo karalius. 24-toji diagr. Nors juodieji pėstininko kvadrato viduje, pėstininką pavyti sutrukdo varžovo karalius.

24-tojoje diagramoje (kairėje) juodųjų karalius nors ir yra kvadrate, tačiau negali sutrukdyti baltųjų pėstininko prasivežimo į valdoves:

1. e6! d:e

2. g5 Kd5

2. g6 Ke5 (Juodiesiem pavyti pėstininką trukdo savas pėstininkas e6)

3. g7 Kf6

4. g8V+ ir baltieji laimi.

 

25-tojoje diagramoje (dešinėje) parodyta, kaip besiginantis karalius gali trukdyti kvadrato viduje esančiam karaliui pavyti pėstininką:

1. Kf5! Ke3

2. Ke5 Kd3

3. Kd5 Kc3

4. Kc5 Kb2

5. a4   +-     Ir baltieji praveda pėstininką į valdoves.

 

 Daugiau pozicijų pavyzdžių apie kvadrato taisyklę galima rasti žemiau pateikoje pozicijų demonstravimo programėlėje

Į puslapio pradžią

Atitraukiantis praeinantis pėstininkas

 

 Atitraukiantis praeinantis pėstininkas yra toks pėstininkas, kuris randasi šone, toliau nuo pagrindinės kovos vietos. Toks pėstininkas, ar grasinimas įgyti tokį26-toji diagr. Atitraukiantis praeinantis pėstininkas. pėstininką suteikia persvarą tai pusei, kuri turi turi minėtą praeinantį pėstininką. Laimėjimas, ar lygiųjų pasiekimas yra paprastas – atitraukiantis pėstininkas stumiamas į valdoves, kas verčia varžovo karalių atsitraukti link praeinančiojo pėstininko ir tuo pačiu atlaisvinti oponentui praėjimą prie savųjų pėstininkų. 26-tojoje diagramoje pateikta iš senovės atėjusi Fahrmi H. (1792m.) padėtis. Baltieji nesunkiai laimi sukurdami praeinantįjį, atitraukiantį juodųjų karalių, pėstininką:

1. a4! Kd5

2. b5 axb5

3. axb5 Kc5 (Anksčiau, ar vėliau teks eiti prie pėstininko)

4. Kxe4 Kxb5

5. Kf5 (Karalius eina nukirsti juoduosius pėstininkus)1-0

Baltieji laimi nes jų karalius nukerta visus juodųjų pėstininkus ir praveda savo pėstininką į valdoves.

Daugiau apie atitraukiantįjį praeinantį pėstininką galima rasti žemiau pateikoje pozicijų demonstravimo programėlėje

 

 

Į puslapio pradžią

Bero taisyklė

 

 1936 m. vokiečių šachmatų pabaigų teoretikas ir etiudų kompozitorius Beras  (Walter Bahr) pasiūlė taisyklę [3], kurią naudojant, galima greičiau įvertinti kai kurias pėstininkų pabaigas.   Ji yra taikoma tais atvejais,  kai atakuojanti pusė turi du pėstininkus, o besiginanti – vieną pėstininką . Be to, vienoje šachmatų lentos pusėje randasi blokuoti kraštiniai pėstininkai, o kitoje lentos pusėje – karaliai, iš kurių vienas turi papildomą pėstininką. Bero taisyklė naudinga tuo, kad ji padeda greit įvertinti [1,2] ar stipresnioji pusė gali laimėti, ar silpnesnioji pusė gali pasiekti lygiąsias.

Taisyklė galioja, kai yra trys sąlygos:

1)    Atakuojančios pusės kraštinis blokuotas pėstininkas nėra peržengęs šachmatų lentos vidurio linijos.

2)    Atakuojantis karalius turi stovėti šalia praeinančiojo pėstininko.

3)    Besiginantis karalius turi stovėti arba prieš atakuojantį karalių, arba prieš praeinantį pėstininką,

Kaip panaudojama Bero taisyklė? Jei atakuojančios pusės papildomas pėstininkas yra ant ar žemiau Bero linijos, atakuojanti pusė laimi. Jei atakuojančios pusės pėstininkas yra peržengęs Bero linijąlygiosios. Tačiau yra išimčių – apie jas vėliau.44-oji diagr. Bero linija a5-c7-h2.  Baltieji laimi .Pėstininkas nėra peržengęs Bero linijos.

 

 Kaip nubrėžti Bero liniją? Nuo besiginančios pusės kraštinio pėstininko brėžiame išilgai diagonalės liniją atgal iki artimiausio rikio vertikalės laukelio. Kai pasiekėme rikio vertikalės laukelį, pasukame liniją į priekį ir išilgai diagonalės brėžiame liniją pirmyn iki lentos krašto. Bero linija diagramose mėlynos spalvos.

 

O kaip bus, kai atakuojančios pusės blokuotasis pėstininkas yra perėjęs vidurio liniją? Čia brėžti Bero linijos nėra prasmės, dėl to , kad Bero taisyklė tokiu atveju negalioja, nes pažeistas pirmosios sąlygos punktas. Kodėl negalioja? Todėl, kad, tokiu atveju, rezultatas nedaug priklauso nuo to, virš ar žemiau Bero linijos, randasi papildomas stipriosios pusės pėstininkas. Stipriąjai pusei nukirtus pėstininką arčiau galinės linijos -  lengviau užimti svarbųjį laukelį ir pravesti pėstininką į valdoves. Visa tai rodo, kaip besiginančiąjai pusei svarbu kuo anksčiau užblokuoti kraštinį atakuojančios pusės pėstininką, kol jis neperžengė vidurio linijos, o atakuojančiai pusei - kuo toliau prastumti kraštinį pėstininką.

 

 Bero taisyklėje yra išimčių. Kelios iš jų: kai papildomas pėstininkas yra arti blokuotų pėstininkų, kai vienas iš karalių neužima Bero taisyklės sąlygose numatytos padėties. Dar viena: nors pėstininkas ir yra pažengęs vienu laukeliu virš Bero linijos , bet jei atakuojantis karalius yra priešais savo pėstininką ir pėstininkas nėra kraštinis (bokšto vertikalės),  atakuojanti pusė laimi.

 Todėl verta atsiminti, kad Bero taisyklė yra tik priemonė, kuri pagreitina padėties įvertinimą, bet kai tam turime laiko, vertėtų konkrečioje padėtyje pasitikrinti variantus.

 Bendrai paėmus, šiame skyrelyje nagrinėjamas padėtis galima būtų traktuoti, kaip padėčių su tolimu atitraukiančiuoju pėstininku atskirus atvejus. Pagrindinis išskiriantis bruožas yra tai, kad užblokuotieji pėstininkai yra lentos pakraštyje, kas palengvina silpnosios pusės ginybą, nes leidžia silpnajai pusei būti netoli (užimti opoziciją) atitraukiančiojo pėstininko ir neleisti jo įvesti į valdoves.  Silpnoji pusė, prie sąlygų nurodytų taisyklėje, nukirtusi atitraukiantįjį pėstininką sugeba spėti grįžti į ginybą. Toliau pateikta keletas Bero taisyklės taikymo pavyzdžių.

 

1-as pav. 44-oji diagr. Bero linija a5-c7-h2. Pėstininkas nėra peržengęs Bero linijos.

1. Kf2 Kg5 2. Kf3 Kf5 3. Ke3 (Tik lygiosios po 3. g4+ ?  Kg5 4. Kg3 Kg6 5.Kf4 Kf6 6. Ke4 Kg5 7. Kd5 Kxg4 8. Kc5 Kf5 9. Kb5 Ke6 10. Kxa5 Kd7 11. Kb6 Kc8 =  Lygiosios - teorinė padėtis.) 3... Kg4 4. Kd4 Kxg3 5. Kc5 Kf4 6. Kb5 Ke5 7. Kxa5 Kd6 8. Kb6 Užima horixontaliąją opoziciją. 8... Kd7 9. Kb7 +-  Baltieji laiku užėmė svarbųjį laukelį ir laimi pravesdami pėstininką į valdoves. 1-0

 

2-as pavyzdys 45-oji diagr. Bero linija h5-f7-a2. Pėstininkas yra peržengęs 45-oji diagr. Lygiosios. Bero linija h5-f7-a2. Pėstininkas yra peržengęs Bero liniją. Bero liniją. Bero taisyklė galioja, nes laikomasi visų trijų Bero taisyklės sąlygų: baltųjų blokuotasis pėstininkas neperžengė vidurio linijos, atakuojantis karalius šalia praeinančiojo pėstininko, besiginantis karalius prieš atakuojantyjį karalių. Bero linija yra h5-f7-a2. Kadangi baltųjų pėstininkas virš Bero linijos, tai turėtų būti lygiosios. 1. Kd4 Kb5 2. Ke5 Kxb4 3. Kf5 Kc5 4. Kg5 Kd6 5. Kxh5 Ke7 6. Kg6 Kf8 =  Lygiosios. Baltieji nespėjo užimti svarbiojo laukelio b7, todėl negali pravesti pėstininko  į valdoves. 1/2-1/2

 

3-ias pavyzdys 46-oji diagr. Baltieji laimi. Bero linija h5-f7-a2. Pėstininkas yra peržengęs 46-oji diagr. Baltieji laimi. Bero linija h5-f7-a2. Pėstininkas yra peržengęs Bero liniją, bet juodųjų karalius nestovi prieš karalių ar pėstininką. Bero liniją, bet juodųjų karalius nestovi prieš karalių ar pėstininką. Juodųjų karalius nesilaiko Bero taisyklės trečiosios sąlygos - jų karalius nestovi prieš baltųjų karalių. Tai turi įtakos rezultatui. Nors baltųjų pėstininkas yra virš Bero linijos baltieji gali laimėti dviem būdais. 

 Pirmasis būdas 1. Kd4 Kc6 (Jei 1... Ke6 , tai 2. Ke4 Kf6 Pradeda veikti tolimas atitraukiantysis baltųjų pėstininkas. 3. b5 +- ) 2. Ke5 Kb5 3. Kf5 Kxb4 4. Kg5 Kc5 5. Kxh5 Kd6 6. Kg6 Ke7 7. Kg7 Baltųjų karalius užėmė svarbųjį laukelį g7. 7... Ke6  Kas belieka? Juodieji nespėjo užimti f8 laukelio. 8. h5 +-   Baltieji laimi, nes jų pėstininkas praeina  į valdoves.

 2-asis būdas: 1. Kb5 !  baltieji praveda savo praeinantį pėstininką į valdoves 1... Kc7 2. Ka6 Kb8 3. b5 Ka8 4. b6 Kb8 5. b7 +-   1-0

 

47-oji diagr. Bero linija  yra a5-c7-h2. Baltieji laimi, nors pėstininkas g4 yra peržengęs Bero liniją, užtat baltųjų karalius stovi prieš pėstininką.4-tas pav. 47-oji diagr. Bero linija 48-oji diagr. Baltieji laimi dėl to, kad baltųjų blokuotasis pėstininkas yra peržengęs vidurio liniją, nors pėstininkas h4 yra peržengęs Bero liniją, nes tokiu atveju Bero taisyklė netaikoma. yra a5-c7-h2. Baltieji laimi nors pėstininkas g4 yra peržengęs Bero liniją, užtat baltųjų karalius stovi prieš pėstininką.  Tokiu atveju baltieji turi laimėti. 1. Kf5 Kf7 (Jei 1...Kh6 , tai 2. Kf6 Kh7 3. g5 Kg8 4. Kg6 +-  Baltieji praveda pėstininką į valdoves.) 2. Ke5 Kg6 3. Kd5 Kg5 4. Kc5 Kxg4 5.Kb5 Kf5 Juodųjų karalius skuba  į c8 laukelį. 6. Kxa5 Ke6 7. Kb6 Kd7 8. Kb7 1-0

 

5-tasis pav. 48-oji diagr. Baltieji laimi dėl to, kad baltųjų blokuotasis pėstininkas yra peržengęs vidurio liniją, nors pėstininkas h4 yra peržengęs Bero liniją, nes tokiu atveju Bero taisyklė netaikoma.   1. Kf4 Kh5 2. Ke5 Kxh4 3. Kd6 Kg5 4. Kc6 Kf6 5. Kb6 Ke6 6. Kxa6 Kd7 7. Kb7 +-   Baltieji užėmė svarbųjį laukelį ir praveda pėstininką į valdoves. 1-0

 

Šaltiniai.

1.    Fundamental Chess Endings, by Karsten Müller and Frank Lamprecht, 2001, Gambit Publications.

2.   http://chessknowhow.cfms.ecs.soton.ac.uk/index.php/B%C3%A4hr%27s_Rule

3.   http://de.wikipedia.org/wiki/Walter_B%C3%A4hr

Daugiau apie Bero taisyklės taikymą partijų pabaigose galima rasti žemiau pateikoje pozicijų demonstravimo programėlėje

 

 

Į puslapio pradžią

  Apgintas praeinantis pėstininkas

 

   Ta pusė, kuri įgijo apgintą praeinantį pėstininką pėstininkų pabaigose turi pozicinį pranašumą. Toks pėstininkas dažnai nereikalauja daug rūpesčių. Tuo pačiu jis ne tik atitraukia oponento karaliaus28-toji diagr. Apgintas praeinantis pėstininkas nevisada užtikrina pergalę. dėmesį, bet ir pririša varžovo karalių prie savęs, nes apriboja jo aktyvumą praeinančiojo pėstininko kvadrato ribose. Tai sudaro galimybių varžovo karaliui prasiveržti prie pėstininkų ir įgyti , ar sumažinti, materialinę persvarą.

   Baltiesiems nereikia skubėti stumti c6 pėstininko, o pirma prisiartinti prie f pėstininko siekiant jį nukirst, o tik po to stumti c6 pėstininką pirmyn. 27-tojoje diagramoje pateiktame pozicijoje baltieji laimi tęsdami :1. Ke5 Ke7 2. c6 Kd8 3. Kf6 Kc7 4. Kxf7 Kxc6 5. Ke6 Kc7 6. Kd5 Kb6 7. Kd6 Kb7 8. Kc5 Ka6 9. Kc6+- ir juodieji nukerta abu pėstininkus.

   Reikia pažymėti, kad, jei pėstininkų būtų mažiau, stipresnioji pusė ne visada gali laimėti. Kodėl taip – galime pamatyti panagrinėję 28-tąją diagramą.  Nors baltieji laimėjo pėstininką pravesti į valdoves savo pėstininko jie negalės. Tai vienas iš retų atvejų, kai apginto pėstininko nepakanka pergalei pasiekti.

 

Philidor, F PonzianiD, 1792 (29-toji diagrama , dešinėje).

 Tai dar vienas pavyzdys kuriame parodyta, kad per mažai prastumti baltųjų pėstininkai ir per mažas baltųjų pėstininkų kiekis (tik 2) leidžia juodiesiems pasiekti lygiąsias.

1. Ke3 Ke5 2. Kf3 Kf5 3. Kg3 Ke5 4. Kg4 Kf6 5. c6 (Jei 5. Kf3 Kf5) 5... Ke6 6. Kxg5 Kd6 7. Kf5 Kxc6 8. Ke6 Kc7 9. Kd5 Kc8

Juodiesiems nėra reikalo ginti pėstininko. 10. Kc6 Kb8 !  Tik taip po kirtimo juodųjų karalius galės užimti opoziciją. (10... Kd8

, tai 11. Kxb5 +- ) 11. Kxb5 Kb7 ! 1 Juodieji turi opoziciją todėl lygiosios . Teorine padėtis . 1/2-1/2

  

 

29-toji diagr. Toli prastumti pėstininkai užtikrina pergalę.

 

Bet lygiosios juodiesiems garantuotos tik, kai pėstininkų grupė yra pakankamai nutolusi nuo paskutinės horizontalės. Lygiųjų nebūtų, jei pėstininkų grupė būtų viena horizontale aukščiau. Tada baltieji , laimėję pėstininką, nepriklausomai ar juodieji turi ar netur opoziciją, pravestų savo pėstininką į valdoves (žr. 29 diagr).

1. c7+ Kc8 2. Ke7 !  (Jei 2. Kc6 =! 1 Patas) 2... Kxc7 3. Ke6 !  Užima svarbųjį laukelį. Tai leis jiems laimėti pėstininnką. 3... Kc8 4. Kd6

Kb7 5. Kd7 Kb8 6. Kc6 Ka7 7. Kc7 Ka8 8. Kxb6 !  dėl to, kad pėstininkas perėjo vidurio liniją, baltieji turi teoriškai laimėtiną padėtį nepriklausomai nuo to, kieno opozicija. 8... Kb8 9. Ka6 Ka8 10. b6 1-0

Dešinėje, 30-tojoje diagramoje matosi juodųjų karaliaus silpnumas dėl to, kad jis turi laikytis praeinančiojo pėstininko kvadrate.30-toji diagr. Juodųjų karaliaus veikimo ervę riboja praeinantis pėstininkas.   Tai pavyzdys, kuriame parodyta, kad per mažai prastumti baltųjų pėstininkai ir per mažas baltųjų pėstininkų kiekis (tik 2) leidžia juodiesiems pasiekti lygiąsias. Babel, W 1959, 1. a4 !  Baltieji neturi delsti. (Jei 1. Kc3 =, tai 1... a5 !  ir nebera 2. a4 dėl 2... b4+) 1... bxa4 (Negelbsti 1... b4 $5 2. a5 !  

Kitaip po a7-a5 juodieji irgi turės apgintą pėstininką b4. 2... Kb5 3. e6 !  3... Kc6 4. Kc4 Kd6 5. Kxb4 Kxe6 6.Kc5 Baltieji užėmė pėstininko f5 svarbųjį laukelį todėl laimės šį pėstininką ir partiją.) 2. Kc3 a5 3. Kb2 Kd5 4. Ka3 Ke6 5. Kxa4 Kd5 6. Kxa5 Kc5 7. Ka4 Kc6 Juodųjų karalius negali palikti pėstininko e5 kvadrato. (Jei  7... Kc4 8. e6 +- ) 8. Kb4 Kb6 Čia opozicijos užėmimas nepadeda. 9. Kc4 Kc6 10. Kd4 Kc7 11. Kd5 Kd7 12. e6+ Ke7 13. Ke5 1-0

 

 

Daugiau apie apgintą praeinantį pėstininką galima rasti žemiau pateikoje pozicijų demonstravimo programėlėje

 

Į puslapio pradžią

Praeinančiųjų pėstininkų lenktynės.

 

  Pėstininkų pabaigose nereta situacija , kai abi pusės turi, ar susikuria praeinančius pėstininkus ir dažnai partijos rezultatą lemia, kas pirmasis įves pėstininką į valdoves. Abi pusės , viena paskui kitą, stumia savo praeinantį pėstininką į valdoves ir tikisi laimėti, ar pasiekti lygiąsias valdovių pabaigoje amžinuoju šachu. Ta pusė, kurios ėjimas, bando išnaudoti pirmo ėjimo pranašumą, bet galimybės įgyti lemiamą persvarą priklauso nuo konkrečios pozicijos savybių. Prieš nusprendžiant, verta ar neverta, būtų pereiti į valdovių pabaigas, naudinga būtų numatyti, kaip valdovių pabaigoje  bus galima forsuotai (t.y. šachuojant) į gyti lemiamą persvarą. Tam turėtų būti svarstomi tokie klausimai:

           kaip laimėti varžovo valdovę,

           kaip užmatuoti varžovo karalių,

           kaip iškeisti naująsias valdoves, jei numatoma, kad naujoji pėstininkų pabaiga bus geresnė,

           kaip nukirtus varžovo pėstininką po to spėti iškeisti valdoves ir laimėti naują pėstininkų pabaigą,

           kaip laimėti įvedus dar vieną pėstininką į valdoves.

Realizuoti pastarąją galimybę gali būti labai sudėtinga.

 Kartais viena iš pusių savo pėstininką spėja prastumti tik iki priešpaskutinio laukelio, tada susidaro valdovės prieš toli prastumtą pėstininką pabaigos. Kai viena iš pusių spėja savo pėstininką prastumti iki priešpaskutinio laukelio ir šalia yra pėstininką palaikantis karalius, gali susidaryti lyginė padėtis, jei prastumtasis pėstininkas yra a, c, f, ar h vertikalėse, kitais atvejais stiprioji pusė laimi. Bet čia irgi yra išimčių, kurios priklauso nuo abiejų karalių padėties šachmatų lentoje.

Žemiau, pagal aukščiau minėtus klausimus, pateikiami konkrečių padėčių31-oji diagr. Baltieji laimi laimėdami varžovo valdovę. žaidimo pavyzdžiai

 

 Damiano, P. 1792 m. Baltieji laimi laimėdami varžovo valdovę (31-oji diagr., dešinėje)

 1. c5 h4

 2. c6 h3

 3. c7 h2

 4. c8=V h1=V

 5. Vg8+ Kh4

 6. Vh8+ Kg3

 7. Vxh1 1-0

 

   32-toji diagr. Baltieji laimi matuodami varžovo karalių.  N.N 1792 m. Baltieji laimi matuodami varžovo karalių. (32-oji diagr., kairėje)

 1. f7 h2

 2. f8=V h1=V

 3. Vf3+ Kg1 (Jei 3... Kh2, tai 4. Vg3#)

 4. Ve3+ ! Kf1

 5. Vc1+ Kg2

 6. Vd2+ Kf1

 7. Vd1+ Kg2

 8. Ve2+Kg1

 9. Kg3 ! 1-0

 

 

 

Dufresne, J. 1910 m. Baltieji laimi iškeisdami naująsias valdoves dėka jiems33-ioji diagr. Baltieji laimi iškeisdami naująsias valdoves dėka jiems geresnės naujosios pėstininkų pabaigos. geresnės naujosios pėstininkų pabaigos(33-ioji diagr., dešinėje).

 1. b7 a2

 2. b8=V a1=V+

 3. Ve5+ Vxe5+

 4. fxe5 b4

 5. e6 b3

 6. e7 b2

 7. e8=V+ 1-0

 

 

  

 

34-toji diagr. Baltieji laimi prieš karalių ir toli prastumtą a pėstininką į pagalbą pritraukdami savo karalių.Verburg, M. 1792 Baltieji laimi prieš karalių ir toli prastumtą a pėstininką į pagalbą pritraukdami savo karalių. (34-oji diagr., kairėje)

 1. Kf5 ! {Karalius skuba į pagalbą būsimai valdovei} (1. b8=V !2 a2) 1... a2

 2. Ke4 ! {Karalius artėja prie įvykio vietos} 2... Kb2

 3. b8=V+ Ka1  ({ Pralaimi ir} 3... Ka3  {dėl} 4. Vh8 +-  (3... Kc1  4. Vh8 +- )

 4. Vh2 Kb1

 5. Kd3 Ka1  ({Matas po} 5... a1=V  6.Vc2# )

 6. Vg2 Kb1

 7. Vc2+Ka1

 8. Vc1# {Karalius spėjo ateiti padėti valdovei net iš d-g6 laukelių } 1-0

 

  

 

 

 Korn, W. 1792 m. Baltieji laimi prieš karalių ir toli prastumtą f pėstininką matuodami varžovo karalių.35-toji diagr. Baltieji laimi prieš karalių ir toli prastumtą f pėstininką matuodami varžovo karalių. (35-oji diagr., dešinėje)

 1. b8=V f2

 2. Vh2 ! {Apriboja juodųjų pėstininko galimybes tapti valdove.}  Ke1

 3. Kc3 ! {Karalius neleidžia juodiesiems pėstininko versti valdove.} 3... Ke2 ({Netinka} 3... f1=V  {dėl} 4. Vd2# )

 4. Vg2 Ke1

 5. Kc2 ! Ke2

 6. Ve4+ Kf1

 7. Vg4 Ke1

 8. Vd1# {Puiki miniatiūra.} 1-0

  

Daugiau apie praeinančiųjų pėstininkų lenktynes galima rasti žemiau pateikoje pozicijų demonstravimo programėlėje

Į puslapio pradžią

Du praeinantys pėstininkai.

 Du praeinantys pėstininkai yra pėstininkai, kurių kelyje į valdoves nėra varžovo pėstininkų, ar pėstininkais ginamų laukelių.

Du praeinantys pėstininkai skirstomi į dvi grupes:

 surišti praeinantys pėstininkai;

 izoliuoti praeinantys pėstininkai:

tarp pėstininkų viena vertikalė

dvi vertikalės

trys vertikalės

 keturios ir daugiau vertikalių

Čia nagrinėjami atvejai, kai dviejų praeinančių pėstininkų veržimasi į valdoves gali stabdyti varžovo karalius. Jei to , jis padaryti negali ir neturi savų praeinančių pėstininkų, tai du praeinantys pėstininkai, juos turinčiai pusei, suteikia lemiamą persvarą.

Surišti praeinantys pėstininkai

  Kai abi pusės turi praeinančius surištus pėstininkus yra didelė tikimybė, kad partija baigsis lygiosiomis. Taip yra todėl, kad kai abiejų pusių karaliai, kad neleistų pėstininkams eiti į valdoves yra užsiėmę varžovo praeinančiųjų pėstininkų saugojimu , ir kai  be karalių likę pėstininkai, savistoviai prasiveržti į valdovęs negali, belieka  - lygiosios . Tačiau prie tam tikrų sąlygų galimybių laimėti šiek tiek yra.

   Galimybė vienai pusei laimėti priklauso nuo to, kurioje šachmatų lentos dalyje abiejų pusių surišti praeinantys pėstininkai  randasi:

      šonuose ar centre,

      toli priekin nuėję, ar ne.

  Svarbiausia ,  ar toli. Toliau nuėję praeinantys surišti pėstininkai vertingesni už arčiau nuėjusius, nes siekiančiosios laimėti pusės karalius  tam, kad pravestų 54-toji diagr. Toliau nuėję praeinantys surišti pėstininkai vertingesni už arčiau nuėjusius. pėstininkus į valdoves,  , turi palikti saugomus varžovo praeinančius pėstininkus ir eiti prie savųjų pėstininkų. Tam jis turi labai nedaug laiko, nes vos tik karalius palieka saugomus pėstininkus, varžovo toliausiai prastumtas pėstininkas pradeda eiti į valdoves. Pateiktojoje 54-toje diagramoje baltieji laimi. 

4.Kc4 Ke8

5. Kxc5 b3

6. Kd6 b2

7. Ke6 b1=V

8. f7#

 1-0

  Čia nagrinėjami atvejai, kai abu karaliai yra tarp varžovų pėstininkų trukdydami jiems veržtis į valdoves.

Izoliuoti du praeinantys pėstininkai

  Tarp izoliuotų praeinančių pėstininkų gali būti viena, ar daugiau vertikalių. Kai abu izoliuoti pėstininkai yra vienoje horizontalėje, jie vienas kitą gina, jeigu atstumas tarp jų vienas, arba trys ir daugiau [2,3] laukelių, nes varžovo karaliui priėjus prie vieno iš pėstininkų, antrasis pajuda į priekį ir kirsti pirmojo pėstininko karalius negali, nes antrasis nueitų į valdoves. Karaliui tenka grįžti į antrojo pėstininko kvadratą. Ši taisyklė ne visada taikoma, kai tarp izoliuotųjų pėstininkų yra du laukeliai.

  Praktikoje spręsti apie dviejų izoliuotų praeinančiųjų pėstininkų, kai jų negali paremti karalius, galimybes praeiti į valdoves galime pagal bendrojo [2,3] (arba klajojančio [1]) kvadrato , kurį 1939 m pasiūlė A. Studeneckij [1], padėtį. Kaip jis brėžiamas? Tarp dviejų vienoje horizontalėje stovinčių izoliuotų praeinančių pėstininkų laukelių brėžiama linija. Tokio pat ilgio linija atidedama ir į priekį nuo pėstininkų. Sujungus visas linijas gaunamas kvadratas. Kvadrato kampuose randasi praeinantys izoliuoti pėstininkai. Kai bendrasis kvadratas apima ir galinę horizontalę, pėstininkai gali savistoviai praeiti į valdoves.

 Jei pėstininkai nėra vienoje linijoje bendrasis kvadratas pradedamas brėžti nuo toliau esančio pėstininko [3].

Balt. laimi (55-toji diagr.)

  Dviejų pėstininkų bendrasis kvadratas apima ir pėstininko pavertimo valdove horizontalę, todėl pėstininkai gali be tiesioginės55-toji diagr. Kai bendrasis kvadratas apima ir galinę horizontalę, pėstininkai gali savistoviai praeiti į valdoves. karaliaus pagalbos prasiveržti į valdoves.

 1. a5

(Galima eiti ir 1. e5 Kd5 2. a5 Kxe5 3. a6

+-)

 1... Kb5

 2. e5 Kc6

 3. a6 Kc7

 4. e6 +-

1-0

 Kai praeinantys pėstininkai yra vienoje linijoje, besiginančios pusės karaliui juos „liesti“ nevisada galima. Toks atvejis gali būti, kai tarp praeinančiųjų izoliuotų pėstininkų yra trys laukeliai .Šiuo atveju besiginančiosios pusės karalius turi laikytis laukimo taktikos: vaikštant tais kvadrato laukeliais iš kurių galėtų iš kart prieiti prie pajudėjusio pėstininko. Kai varžovo karalius yra tinkamoj vietoj, o bendrasis kvadratas neliečia galinės linijos pėstininkai patys judėti į priekį negali, nes būtų sunaikinti. Tai leidžia varžovui pasiekti lygiąsias.

Lygiosios (56-toji diagr.)

1. Kh3       

 (Lygiosios ir po 1. a4 Kb4 2. e4 Kxa4 Juodųjų karalius kvadrate. 3. e5 Kb5 4. e6 Kc6 5. Kxg5 Tik taip 5... h3 6. Kf6 !  Tik taip baltieji pasiekia lygiąsias . (Jeigu 6. e7 $4 Kd7 7. Kf6 Ke8 ! 9) 6... h2  =) 56-toji diagr.Kai kvadratas nesiekia galinės horizontalės, pėstininkai negali patys nueiti iki valdovės.

 1... Kc4

 2. Kg4 Kc5

 Juodieji neturi didelio pasirinkimo. Jų karalius gali vaikščioti tik laukeliais c3, c4 ir c5, nes karaliui, užpuolus pėstininką, jie vienas kitą gina paeidami neužpultuoju pėstininku į priekį. (Pralaimi 2...Kd3  3. a4 Kc4 4. e4 +- Ir baltieji pasiekė padėtį, kur bendrasis kvadratas liečia galinę liniją, o tai reiškia, kad pėstininkai savistoviai gali praeiti į valdoves.) (Arba 2... Kb3  3. e4 Kc4 4. a4 +-)

 3. Kh3  =

1/2-1/2

Tai priklauso ir nuo to , kur randasi varžovo karalius - viduje kvadrato, ar ne.

 Kai karalius yra viduje kvadrato, didelę reikšmę įgyja tarpas tarp pėstininkų ir priklauso nuo bendrojo kvadrato padėties:

 kai tarp pėstininkų tarpas yra vienas laukelis, tai pėstininkai tarpusavyje visada apsigina.

 kai tarp pėstininkų yra du laukeliai -   pėstininkai žūna, nes negina vienas kito, jei bendrasis kvadratas nesiekia galinės linijos,]

Baltieji laimi (57-toji diagr.)

57-toji diagr. Juodųjų bendrasis kvadratas nesiekia galinės linijos - baltieji turėtų laimėti.Juodųjų bendrasis kvadratas nesiekia galinės linijos - baltieji turėtų laimėti.

 1. Ka4 !

 Baltieji siekia, kad pajudėtų juodųjų d pėstininkas.

 1... d4

 2. Kb3 !

 Toks manevras pasiteisina, kai  pajudėjęs pėstininkas yra nutolęs per

laukelį. Juodiesiems gresia 3.Kc4.

  2... Kh6

 O kur eiti? (Jeigu 2... d3 , tai 3. Kc3 a4 4. Kxd3 a3 5. Kc2 +-)

 3. Kc4 a4

 4. Kxd4 a3

 5. Kc3 +-

 1-0

 Kai tarp pėstininkų yra trys ir daugiau laukelių, tai jie nežūna, nes vėl gina vienas kitą.

 Net jei varžovo karalius ir būtų bendrojo kvadrato viduje, jis turi būti nuo pėstininkų tokiame atstume, kad vienam iš pėstininkų pajudėjus, jis galėtų iš kart prie jo prieiti ir nukirsti. Tokiu atveju atsilikęs antrasis pėstininkas nespėja praeiti į valdoves.

Jei karalius yra toliau, praeinantys pėstininkai, žengdami į priekį, sudarys naują bendrąjį kvadratą, kurio priekinė linija , gal būt, apims paskutinę horizontalę ir pėstininkai galės savistoviai nueiti į valdoves.

 Kai tarp dviejų vienoje horizontalėje esančių izoliuotų praeinančių pėstininkų yra keturi ir daugiau laukelių, tai bendrasis kvadratas liečia galinę liniją jie patys gali nueiti iki galinės horizontalės ir būti paversti valdove [2], ar kuria nors kita figūra.

 Šaltiniai.

1. Šahmatnije okončanija, pešečnije/red. J. Averbakh, 2-as leid. Maskva: fizkultūra i sport, 1983, P. 21-23; 114-119.

2. Karsten Müller ir Frank Lamprecht Fundamental Chess Endings.  Gambit Publications, 2001. P.40-41.  

3.  Glenn Flear. Starting out: pawn endgames. London; Gloucester Publishers plc, 2004. P.65-71.    

 

Du surišti praeinantys pėstininkai prieš apgintą praeinantį pėstininką.

 

  58-toji diagr.  Baltieji laimi , Colindres, D. - Abdu, G. 1986 m. Dubai

  Kas rodo, kad du praeinantys surišti pėstininkai yra geriau už apgintą praeinantį pėstininką? Tam, kad tai įvertintume, reikia užsiduoti klausimus:

          ar du praeinantys pėstininkai yra prastumti už vidurio linijos;

          ar apgintas pėstininkas yra perėjęs vidurio liniją;

          ar du surištieji praeinantys pėstininkai yra šachmatų lentos pakraštyje ar centrinėje dalyje.

          koks atstumas tarp apginto praeinančiojo pėstininko kvadrato ir surištųjų praeinančiųjų pėstininkų?

  Atakuojančiąjai pusei (turinčiai surištuosius praeinančius pėstininkus) palanku kai:

           du praeinantys pėstininkai yra prastumti už vidurio linijos;

          apgintas pėstininkas nėra perėjęs vidurio linijos;

          du surištieji praeinantys pėstininkai yra šachmatų lentos pakraštyje

          apginto praeinančiojo pėstininko kvadratas liečiasi su surištųjų praeinančiųjų pėstininkų vertikale.

  Esant minėtom palankiom aplinkybėm atakuojanti pusė gali laimėti.  Tačiau yra ir išimčių: kai kuriais atskirais atvejais atakuojanti pusė gali laimėti ir prieš perėjusį vidurio liniją apgintą praeinantį pėstininką, arba vidurio liniją yra perėjęs tik vienas iš surištųjų praeinančių pėstininkų kas ir matyti 58-tojoje diagramoje. Daugiau apie tokius atvejus galima rasti straipsnelio pabaigoje pateiktame rinkinėlyje.

Kai aplinkybės palankios, atakuojančios pusės karalius apgintojo pėstininko kvadrate gali maksimaliai priartėti prie savo dviejų surištųjų pėstininkų ir esant palankiom sąlygom palikti varžovo apgintojo pėstininko kvadratą ir pravesti surištus praeinančius pėstininkus į valdoves. Kokios būtų tos palankios sąlygos? Palankios sąlygos – kai  besiginančios pusės karalius atsitraukęs link galinės linijos. O kai karalius neatsitraukęs?  Tuo atveju galima jį nustumti į nepalankią padėtį, panaudojus trikampio manevrą, nes besiginantis karalius paprastai turi tik du galimus ėjimus o, kai atakuojantis karalius vaikšto trikampyje - jų trys. Aišku trikampis yra žaidžiamas apgintojo praeinančiojo pėstininko kvadrato ribose.

Sekantys pavyzdžiai iliustruoja tai, kas išsakyta.

 

 Baltieji laimi , Colindres, D. - Abdu, G. 1986 m. Dubai  (58-toji diagr.)

 1.Kb5 b4

Du surišti praeinantys pėstininkai vienas kitą gina.

 2... Ka6

 Juodieji, dėka apginto praeinančiojo pėstininko, vis dar turi vilties prilaikyti baltųjų karalių.

 3. Kd4

Artėja prie savo pėstininko ir kartu išlieka f4 pėstininko kvadrate.

 3... Kb5

 4. Kd3 !

 Užima diagonalinę opoziciją.

 4... Ka6

 5. Kc4

Vis dar f4 pėstininko kvadrate.

 5... Kb7

 6. b5 Ka7

 (Jei 6... Kc7  7. Kd4  7... Kb7 ? 8. b6  8... Kc6  9. Kc4  10... Kb7  10. Kb5+- )

 7. b6+ Kb7 !?

(Negelbsti, bet bent apsunkina baltųjų žaidimą 7...Ka6 !?  8. Kc3 !

Baltieji žaidžia trikampį siekdami perduoti ėjimų  eilę  juodiesiems.  (Nieko neduoda  8. Kc5 !?  8... f3  9. Kc6  9... f2  10. b7 10... f1=V 44 11. b8=V !)

 (Galima trikampį žaisti ir taip 8. Kd3  Kb7  9. Kd4  9... Ka6  10. Kc4 +-

Padėtis ta pati, bet ėjimas juodųjų.  10... Kb7  11. Kb5 +- ) 8...Kb7  9. Kd3   9... Ka6  10. Kc4  10... Kb7  11. Kb5 ! +-

Ir toliau, kaip pagrindiniame variante po 11-tojo  ėjimo .

  8. Kb5 !

Baltieji gali varžovo pėstininkui leisti eiti į valdoves, nes iki galo apskaičiavo pasekmes

  8... f3

 O ką daryti?

  9. a6+ Kc8

 (Jei 9... Kb8  10. Kc6 10... f2  11. a7+  11... Ka8  12. Kc7  12... f1=V  13. b7+

13... Kxa7  14. b8=V+  14... Ka6  15. Vb6# ) (Tokį pat matą gauna ir po 9... Ka8  10. Kc6  10... f2  11. Kc7 11... f1=V  12. b7+  12... Ka7  13. b8=V+  13... Kxa6  14. Vb6#)

 10. Kc6 Kb8

 (Jeigu 10... f2  11. a7  11... f1=V  12. a8=V# )

 11. a7+ Ka8

 12. Kc7 +-

Čia juodieji pasidavė, nes gauna matą.

 12... f2

 13. b7+  Kxa7

 14. b8=V+ Ka6

 15. Vb6#  1-0

 

 

Dar vienas pavyzdys iš partijos  Negyesy, G. - Havasi, K.,  Budapėst, 1931 m. Juodieji laimi (59-toji diagr.)

 

                                                             59-toji diagr. Juod. laimi, Negyesy, G. - Havasi, K.,  Budapėst, 1931 m.1. ... b3

 2. Ka3 Kc5

 Karalius nepalikdamas baltųjų pėstininko kvadrato palaukia, kol baltųjų karalius užims blogesnę padėtį.

 3. Kb2 Kb4 !

Dabar juodieji palieka kvadratą ,nes apskaičiavo, kad irgi  praves pėstininką į valdoves ir dar su matu.

 4. e6 a3+

 5. Kb1

 Kiti atsitraukimai negeresni (Pabaiga būtų panaši 5. Ka1 Kc3 6. e7 b2+ 7. Ka2 7. Kb1 Kb3

14. e8=V a2#) 7... Kc2 8. e8=V b1=V+ 9. Kxa3 Vb3#) (Jeigu 5. Kc1 , tai

5... Kc3 6. e7 b2+ 7. Kb1 Kb3 8. e8=V a2#)

 5... Kc3 -+

Čia baltieji pasidavė, nes gauna matą po

 6. e7 a2+

 7. Ka1 8. e8=V b2+

 9. Kxa2 b1=V+

 10. Ka3 Vb3#

Šitas dviejų surištų  pėstininkų prasiveržimas, padedant karaliui,  pasibaigė matu, tik todėl, kadi baltųjų karalius buvo šoninėje horizontaleje. Jeigu surištieji praeinantys pėstininkai būtų buvę ne kraštiniai, mato nebūtų buvę. 0-1

 

Balt. laimi, Lewitt, M., 1932 m.

apgdugreta160-toji diagr. Balt. laimi, Lewitt, M., 1932 m.

 1.a5

 Baltieji turi du praeinančius surištus pėstininkus, bet ir juodieji turi tolimą apgintą

praeinantį pėstininka.

 1... Kb7

 2. Kf3 Kc6

 3. Ke3 Kb7

 4. Kd3 !

 Karalius vis dar h5 pėstininko kvadrate. Baltieji žaidžia trikampį, kad perleistų  ėjimų

eilę  juodiesiems (Jei 4. Kd4 Kc6 ir tektų  žaisti vis vien trikampį 5. Kd3Kb7 6. Ke3 Kc6 7. Kd4 +- Toliau, kaip pagrindiniame variante po 5-tojo  ėjimo ) .

 4... Kc6

 (Jei 4... h4 5. Ke3 +-)

 5. Kd4 Kb7

 6. Kc5 !

Baltieji palieka h5 pėstininko kvadratą, nes yra numatę, kaip laimės.

 6... h4

(Dar blogiau 6... Ka6 7. Kc6 h4 8. b7 h3 (Jei 8... Ka7 9. Kc7 +-) 9.

b8=V +-)

 7. Kb5 h3

 8. a6+ Kb8

 9. Kc6 h2

10. a7+ Ka8

11. b7+ Kxa7

12.c7 h1=V

13. b8=V+ Ka6

14. Vb6# 1-0

 

Daugiau apie dviejų surištų praeinančių pėstininkų  prieš apgintą praeinantį pėstininką situacijų galima rasti žemiau pateiktame rinkinėlyje.

Į puslapio pradžią

Du praeinantys surišti pėstininkai prieš du surištus praeinančius pėstininkus

 

  Kaip atsiranda du surišti praeinantys pėstininkai? Daugumoje atvejų tai ankstesnių, dar iki pėstininkų pabaigos, ant šachmatų lentos vykusių įvykių pasekmė. Bet būna ir kitaip, kai du surišti praeinantys pėstininkai atsiranda ir pėstininkų pabaigos metu. Kartais visai netikėtai. Štai pavyzdys.

dugretdugret9

 61-oji diagr. Abi pusės netikėtai įgijo po dupraeinančius surištus pėstininkus. Lygiosios1. h4 f4

 2. hxg5 fxg3

 3. Ke2 Ke5

 (Jei 3... h4 4. Kf1 h3 5. g6 Ke6 6. f4 =)

 4. f4+ Kf5

 5. Kf3 h4 =

Abi pusės netikėtai įgijo po dupraeinančius surištus pėstininkus. Lygiosios

  Du praeinantys surišti pėstininkai prieš du surištus praeinančius laimi tik, kai atakuojančios pusės pėstininkai  yra prastumti iki 6-tosios horizontalės, o besiginančios pusės abu (vienas gali būti peržengęs) nėra peržengę vidurio linijos. Be to dar priklauso kiek vertikalių skiria varžovų pėstininkus.

  Kitais atvejais, jei nėra papildomų palankių aplinkybių tokių, kaip abiejų pusių kitų pėstininkų išsidėstymas, partijos baigiasi lygiosiomis.

  Daugumas dviejų surištų praeinančių pėstininkų pabaigų susiveda į sekančias baigiamasias padėtis, kurios gali būti, ne tik, kaip diagramoje, bet ir pastumtos šachmatų lentoje tiek į kairę, tiek į dešinę. Jas verta žinoti, norint žaidimo metu įvertinti galimą padėtį.

  Pateikta padėtis  , kai atakuojantys baltųjų pėstininkai neliečia šachmatų lentos krašto ir jų karalius liečia abu varžovo pėstininkus. Kai karalius liečia62-oji diagr. lygiosios vieną iš pėstininkų baltieji  laimi (žr Sacconi etiudą).

"Lygiosios

 

1. c7+

 (Jei 1. d7 Ke7 =)

 (1. Kxf5 g3 2. Ke6 g2 =)

1... Kd7

2. Kxf5 g3

3. Kf6 g2

4. c8=V+ Kxc8

5. Ke7 g1=V

6. d7+ Kc7

7. d8=V+ =

Lygiosios

 Klausimas iškyla, ar visur analogiškos padėtys yra lyginės. Pasirodo ne, kai baltųjų pėstininkai yra šalia lentos krašto baltieji laimi.

 

 

Baltieji laimi (63-ioji diagr.)

 

63-ioji diagr. Štai dėl ko kraštiniai du praeinantys surišti pėstininkai yra geriau už centrinius1. Kxd5

 (Netinka 1. b7  dėl 1... Kc7  2. Kxd5 e3 )

 (Laimi ir po 1.a7+ Kb7  (Netinka 1... Ka8  2. Kxd5 e3 3. Kc6 e2 4. b7+ Kxa7

5. Kc7 e1=V 6. b8=V+ Ka6 7. Vb6#)  2. Kxd5 e3 3. Kd6 e2  4. a8=V+ Kxa8  5. Kc7 e1=V  6. b7+ Ka7 7. b8=V+ Ka6 8. Vb6#)

1... e3

2. Kc6 e2

3. a7+ Ka8

4. Kc7 e1=V

5. b7+ Kxa7

6. b8=V+ Ka6

7. Vb6#

Štai dėl ko kraštiniai du praeinantys surišti pėstininkai yra geriau už centrinius

1-0

 

 

 

 

 

Tačiau kraštiniaius pėstininkus turinti pusė laimi ne visada. Pasirodo, kad64-oji diagr. rezultatas priklauso ir nuo to kurioje vertikalėje yra toliausiai prastumtas besiginančios pusės pėstininkas rezultatas priklauso ir nuo to kurioje vertikalėje yra toliausiai prastumtas besiginančios pusės pėstininkas.

Lygiosios

1. Ke5 g3 

2. Kd6 g2

3. a7+ Kb7

4. a8=V+ Kxa8

5. Kc7 g1=V

6. b7+ Ka7

7. b8=V+ Ka6

Mato nėra, nes juodųjų valdovė kontroliuoja laukelį b6 – lygiosios.

Net ir turint du kraštinius praeinančius surištus pėstininkus, kurie yra pasiekę 6-tąją horizontalę , dar reikia žinoti, kurį iš dviejų pėstininkų geriau stumti pirmyn, pasirodo kad kraštinį. Tai rodo sekantis pavyzdys.

 

 

 

Baltieji  laimi . Kuriuo pėstininku eiti?

65-toji diagr. Kuriuo pėstininku eiti? 1. a7

 Tik taip (Lygiosios po 1. b7  Kc7 2. Kf3 (Jei 2. Kxe5 f3 -+) 2... Kb8 3. Ke4 Kc7 =)

1... Kb7

2. Kxe5 f3

3. Kd6 f2

4. a8=V+ Kxa8

 5. Kc7 f1=V

 6. b7+ Ka7

 7. b8=V+ Ka6

 8. Vb6# 1-0

 

 

 

 

 

 

 

Kai puolančiosios pusės pėstininkai yra centrinėje dalyje irgi galima laimėti, bet tam turi būti tam tikros sąlygos. Štai jos:  66-oji diagr. Padėtyje juodųjų ėjimas, jei būtų baltųjų ėjimas - lygiosios.varžovų pėstininkus skiria viena vertikalė, ir jie yra ne vienoje linijoje ir abu karaliai liečia abu varžovo pėstininkus. Atakuojanti pusė laimi, kai padėtyje yra besiginančios pusės ėjimas, kai atakuojančios pusės ėjimas – lygiosios.

Juod. ėjimas Sacconi, A., 1934 m,

Baltieji laimi

Padėtyje juodųjų ėjimas, jei būtų baltųjų ėjimas - lygiosios.

 1... Kd8

Karalius užima blogesnę padėtį, bet kito ėjimo nebuvo.

 2. Kxf5 g3

 3. Ke6 Kc7

(Jeigu 3... g2 , tai 4. Kd6 g1=V 5. c7#)

 4. Ke7

 1-0

Tačiau ir minėta taisyklė turi išimčių – ji priklauso nuo to kaip orientuoti puolančiosios pusės pėstininkai . Puolančioji pusė laimi, tik , kai pėstininkai yra orientuoti statmenai, jei paraleliai –lygiosios. Todėl puolančioji pusė turėtų priekin stumti tą 67-toji diagr. Puolančioji pusė laimi, tik , kai pėstininkai yra orientuoti stamenai, jei paraleliai –lygiosios. pėstininką , kuris orientuotų puolančiuosius pėstininkus stamenai į besiginančios pusės pėstininkus.

Balt. laimi

1. d7

  (Tik lygiosios po 1. c7  Kb7 2. Kf4 Kc8 3. Kxf5 g3 4.Ke6 g2 5.

d7+ Kxc7 6. Ke7 g1=V 7. d8=V+ 1)

1... Kc7

2. Kf4 ir susidarė prieš tai nagrinėtos diagramos padėtis, kurioje baltieji laimi.

2. ... Kd8

3. Kxf5 g3

4. Ke6 g2

5. Kd6 g1=V

 6. c7#

1-0

 

 

 

Daugiau apie dviejų surištų praeinančių pėstininkų  prieš surištus praeinančius pėstininkus galimas situacijas  rasime žemiau pateiktame rinkinėlyje.

Į puslapio pradžią

Du surišti praeinantys pėstininkai prieš du izoliuotus praeinančius pėstininkus.

 

  Kaip atsiranda du surišti praeinantys pėstininkai priež du izoliuotus praeinančius pėstininkus? Daugumoje atvejų tai ankstesnių, dar iki pėstininkų pabaigos, ant šachmatų lentos vykusių įvykių pasekmė. Bet būna ir kitaip, kai du surišti praeinantys pėstininkai prieš du izoliuotus praeinančius pėstininkus atsiranda ir pėstininkų pabaigos metu. Kartais visai netikėtai. Štai keletas pavyzdžių, paimtų iš žaistų partijų.

 

Vilela J.L  -Garcia Palermo C.H, 1983, Juodieji laimi

Dugretdugret51

 Praeinančių pėstininkų dar nesimato, bet po68-toji diagr. Vilela J.L  -Garcia Palermo C.H, 1983, Juodieji laimi

1. Kf3

 ( Netinka  1. dxc5+ ? bxc5 ! -+  Tik taip  ( Jeigu  1... Kxc5 2. Ke5

Kc4 3. Kd6 Kd3 ( Pralaimi po  3... d4 4. exd4 Kxd4 5. Kc6 Ke4 +-) (

Lygiosios po  3... b5 4. Kc6 b4 5. axb4 Kxb4 6. Kxd5 Kb3 7. e4 Kxb2 8. e5 a3 9.

e6 a2 10. e7 a1=Q 11. e8=Q !1) 4. Kxd5 Kxe3 5. Kc6 Kf3 ( Netinka  5... Kd3 6.

Kxb6 Kc2 7. Kb5 Kxb2 8. Kxa4 +-) 6. Kxb6 Kg4 7. Kb5 Kxh4 8. Kxa4 Kxg5 9. b4 h5

!1)) 1... c4 2. Kf4 ( Negerai  2. e4 dxe4+ 3. Kxe4 b5 4. d5 b4 5. Kd4 c3 

Pėstininkų prasiveržimas.  6. bxc3 bxa3 -+)

 2... b5 

Juodieji ruošia pėstininkų prasiveržimą.

 3. e4 dxe4

 4. Kxe4 b4 ! 

Prasiveržimas po kurio juodieji įgyja du praeinančius surištus pėstininkus.

5. axb4 c3

6. Kd3 cxb2

7. Kc2 a3

8. b5 

Baltieji taip pat įgijo du praeinančius izoliuotus pėstininkus, tik bėda - jie nedaug pažengę į priekį.

8... Kd5

 Čia baltieji pasidavė dėl sekančio tęsinio

9.Kb1

  Baltųjų bėda, kad jų ėjimas. Jei būtų juodųjų ėjimas, būtų buvusios lygiosios.

9... Kc4 ! 

Juodųjų pėstininkai toli prasiveržę ir juodieji paskaičiavo, kad gali palikti baltųjų pėstininkus. Ir, kaip matome iš partijos tęsinio, padarė teisingai

10. b6 Kb3

11. b7 a2#

0-1

 

 

Leube O - Baych F., 1991, Baltieji laimi.

                                                            69-toji diagr. Leube O - Baych F., 1991, Baltieji laimi.1... c4 ?

Juodieji atlieka klaidingą prasiveržimą, nes šitas ėjimas pralaimi.

Atrodo, kad juodiesiems reikėjo keistis. (Po 1... bxa4 ! 2. bxa4 Ke6 !

Galima ir 2 Kd6. (Tik ne 2... c4 ? 3. Kf3 Kd6 (Nieko nekeičia 3... Ke6

4. Kf4 Kd6 5. e5+ Kd5 6. e6 Kxe6 7. Ke4 +-) 4. Kf4 Ke6 5. e5 Kd5 6. e6 Kxe6 7.

Ke4 h5 8. gxh6 Kf6 9. Kf4 g5+ 10. Kg4 Kg6 11. h7 +-) 3. Kf4 (

Pėstininkų lenktynės po 3. Kd3 Ke5 4. Kc4 Kxe4 5. Kxc5 Kf5 6. Kd6 Kxg5 7. c4

Baigiasi lygiosiomis. 7... h5 !1) 3... Kd6 4. c4 (4. e5+ Kd5 5. e6 Kxe6 6.

Ke4 Kd6 !1) 4... Ke6 5. e5 Kd7 6. e6+ (Jei 6. Ke4 , tai 6... Ke6 !1) 6...

Kxe6 7. Ke4 Nors užėmė opoziciją, bet karalius prasiveržti negali. 7... Kd6)

 2. axb5 cxb3

 3. Kd3

Reikia eiti a b3 pėstininko kvadratą.

 3... a4

 4. b6

 (Baltieji laimėtų ir po 4. c4 b2 (Pralaimi po 4... a3 5. Kc3 a2 6. Kb2 Kd4 7.

b6 Kd3 8. b7 a1=Q+ 9. Kxa1 Kc2 10. b8=Q +-) 5. Kc2 a3 +-)

 4... Kd6

 (Pėstininkų lenktynes juodieji pralaimėtų 4... a3 5. b7 a2 6. b8=Q+ +-)

 5. e5+!

  Atitraukia karalių ir tuo pačiu juda į priekį.

 5... Kc6

 6. e6 a3

O ką daryti? (Jei 6... Kxb6 7. e7 +-)

 7. e7 a2

(Jeigu 7... Kd7 8. b7 a2 (8... Kxe7 9. b8=Q a2 10. Qa7+ Ke6 11. Qa3 +-) 9. e8=Q+ Kxe8 10. b8=Q+ Kd7 11.

Qa7+ Ke6 12. Qa3 +-)

 8. e8=Q+ Kb770-oji diagr.  Juodųjų pėstininkų bendrasis kvadratas siekia galinę liniją, todėl baltieji laimi.

 9. Qa4 Kxb6

 10. Kc4 +-

Tik čia juodieji pasidavė.

 1-0

 

 

 

 

 

 

 

Juodieji laimi (70-oj diagr.)

Juodųjų pėstininkų bendrasis kvadratas siekia galinę liniją todėl vienas iš

juodųjų pėstininkų praeina į valdoves be karaliaus pagalbos.

 1. Kc4 a4

 2. Kb4

(Jei 2. Kd5 a3 ! 9) (Jei 2. Kc3 , tai 2... e4 ! 9)

 2... e4

 3. Kc3 a3

 4.Kb3 e3 !

  ir t.t. 0-1

 

Daugiau apie dviejų surištų praeinančių pėstininkų  prieš du izoliuotus praeinančius pėstininkus galimas situacijas rasime žemiau pateiktame rinkinėlyje.

Į puslapio pradžią

Du izoliuoti pėstininkai prieš du izoliuotus praeinančius pėstininkus.

 

  Šiame skyriuje kalbama apie tuos atvejus, kai abi pusės turi izoliuotus praeinančius pėstininkus. Kartu reikia pažymėti, kad izoliuoti praeinantys pėstininkai yra skirstomi pagal tai, kiek tarp jų yra vertikalių

Tarp izoliuotų praeinančių pėstininkų gali būti viena, ar daugiau vertikalių. Detaliau apie tai kalbama tolimesniuose skyreliuose.

 

Abi pusės turi po du izoliuotus, kuriuos skiria viena vertikalė, praeinančius pėstininkus.

 

 

  Galimi atvejai yra praeinančiųjų izoliuotųjų pėstininku bendrasis kvadratas, arba siekia galinę liniją, arba jos nesiekia. Čia nagrinėsime atvejus, kai praeinančių izoliuotų  pėstininkų bendrieji kvadratai nesiekia galinės linijos.

  Viena iš pusių gali laimėti, kai yra tenkinamos visa eilė sąlygų:

 

       jei karaliai randasi bendrojo kvadrato viduje ir jų padėtis pėstininkų atžvilgiu yra analogiška,

       jei jų praeinantys pėstininkai yra perėję vidurio liniją,

       jei besiginančios pusės pėstininkai dar neperėję vidurio linijos,

       jei perėję tik vienu pėstininku.

 

71-oji diagr. Svarbu, kuris iš besiginančios pusės pėstininkų yra prasiveržęs į priekį.  Tiesa,  laimėti galima ne visais atvejais, nes dar priklauso, kuris iš besiginančios pusės pėstininkų yra prasiveržęs į priekį. Jei tas, kuris arčiau lentos krašto, tai galima laimėti visais atvejais,

 

Baltieji  laimi (71-oji diagr.)

 

1. Kf5 Ka6

2. Ke6 h4

3. c7 Kb7

4. Kd7 +-

1-0

 

 Jei tas, kuris arčiau centro, tai laimėti galima tik, kai varžovų pėstininkus skiria viena vertikalė.

  Kai besiginančios pusės vienas pėstininkas yra perėjęs vidurio liniją, laimėti sunkiau, nes priklauso ir nuo to kuris iš atakuojančios pusės pėstininkų yra priekyje:

 ar tas, kuris arčiau lentos centro,

 ar tas kuris arčiau lentos krašto.

Atakuojančiai pusei yra palankesnis atvejis,

 kai jų priekin prasiveržęs pėstininkas yra arčiau centro, nes tik tuo atveju jie gali laimėti,

 kai prasiveržęs pėstininkas, arčiau lentos krašto  – lygiosios. 72-oji diagr. Kai prasiveržęs pėstininkas, arčiau lentos krašto  – lygiosios.

 

Lygiosios. (72-oji diagr.)

1. Kg4 Ka6

2. Kg3

 ( Pralaimi   2. Kf5 ? e3 3. Ke6 e2 4. Kd7 -+)

2... Ka7

3. Kg4 Ka6 =

 1/2-1/2

 

  Kai vienas iš besiginančios pusės izoliuotų praeinančių pėstininkų yra perėjęs vidurio liniją, net ir esant palankesniam atvejui , pusė ne visada laimi. Laimėjimas priklauso nuo to, kuris besiginančios pusės pėstininkas yra perėjęs vidurio liniją:

 ar tas, kuris arčiau lentos krašto,

 ar tas kuris toliau. 

  Atakuojantiesiems palankesnė situacija yra, kai besiginančios pusės pirmyn prasiveržęs pėstininkas yra artimesnis lentos kraštui, nes tada jie laimi.

73-ioji diagr. Palankesnė situacija yra, kai besiginančios pusės pirmyn prasiveržęs pėstininkas yra artimesnis lentos kraštui, nes tada jie laimi. 

 

 

Baltieji laimi (73-ioji diagr.)

 

1. Ke4 Ka6

2. Kxe5 g3

3. c7 Kb7

4. Kd6 g2

5. a6+ Kc8

 ( Matas po   5... Ka7 6.

c8=V   g1=V   7. V  b7#)

6. a7 +-

1-0

 

 

 

 

Išskyrus atvejį, kai priekin išsiveržęs pėstininkas yra kraštinėje vertikalėje. 74-oji diagr. Išskyrus atvejį, kai besiginančios pusės priekin išsiveržęs pėstininkas yra kraštinėje vertikalėje.

   Lygiosios (74-oji diagr.)

1. Kf4 Ka6

2. Kf3

 ( Netinka   2. Ke5 ? h3 3. c7 Kb7 4. Kd6 h2 5. a6+ Kc8 6. a7

h1=V   -+)

2... Ka7

3. Kf4 =

 

 

 

 Iš to, kas pasakyta, galima daryti išvada, kad puolančiajai pusei reikia skubėti  pėstininkais pereiti vidurio liniją ir priekin stumti artimesnį centrui pėstininką, stabdyti besiginančios pusės pėstininkus iki vidurio linijos, o besiginančiai pusei: neleisti varžovo pėstininkams pereiti vidurio liniją, ir, jei tai nepavyksta padaryti, stengtis, bent vienu savo pėstininku, esančiu arčiau centro, pereiti vidurio liniją.

 

Abi pusės turi po du izoliuotus, kuriuos skiria dvi vertikalės, praeinančius pėstininkus.

 

 Kai abu karaliai yra bendrojo kvadrato viduje netoli pėstininkų, bet ne pėstininkų vertikalėse. Pateiktoje diagramoje, kurios figūros gali būti pastumtos ir dešiniau, baltieji pradeda ir pasiekia lygiąsias.

 

Lygiosios (75-toji diagr.)

 

1. b6 a3

2. b7

(2. e6+ Kxe6 3. b7 d3+ =)

2... d3+

3. Kd2 a2 =

1/2-1/276-toji diagr. Kai karaliai, neliesdami pėstininkų, randasi bendrojo kvadrato pėstininkų vertikalėse, laimi ta pusė, kurios ėjimas.

 

 

 

 

Kai karaliai, neliesdami pėstininkų, randasi bendrojo kvadrato pėstininkų vertikalėse, laimi ta pusė, kurios ėjimas.

 

 Baltieji pradeda ir laimi.  (76-oji diagr.)

 

 1. b6 Kd8

 ( Negelbsti ir   1... Kd7 2. b7 Kc7 3. e6 a3 4. e7 a2 5. b8=V  + (

Galima ir   5. e8=V  ) 5... Kxb8 6. e8=V + +-)

 2. b7 Kc7

 3. e6 a3

 4. e7 a2

 5. e8=V a1=V

 6. b8=V  #

 1-0

 

 

Abi pusės turi po du izoliuotus, kuriuos skiria trys vertikalės, praeinančius pėstininkus.

      77-toji diagr. Bendrieji kvadratai siekia galinę liniją.Baltieji laimi (77-oji diagr.)

 

 Kai abi pusės turi po du izoliuotus praeinančius pėstininkus tarp kurių yra

trys vertikalės  ir, kurių bendrieji kvadratai siekia galinę liniją,

laimi ta pusė, kurios ėjimas.  

1. b5 h4

2. f5 d4

3. b6 h3

4. b7 Kc7

5. f6 h2

6. Kg2 d3

7. f7 d2

8. b8=V  + !

 Įtraukimas   ( Tik lygiosios po   8. f8=V   ? h1=V + 9. Kxh1 d1=V  + =)

8... Kxb8

9. f8=V  + +-

1-0

Daugiau apie dviejų izoliuotų praeinančių pėstininkų  prieš izoliuotus praeinančius pėstininkus galimų situacijų galima rasti žemiau pateiktame rinkinėlyje.

Į puslapio pradžią

 

  

   Šiuo terminu apibrėžiame  pėstininko prasiveržimą su kitų pėstininkų pagalba pro priešais stovintį pėstininką, ar pėstininkų grandinę.  Tokio prasiveržimo teigiamos pasekmės gali būti:

·         nauja valdovė,

·         sudvejintų praeinančių pėstininkų atsiradimas,

·         praeinančio apginto pėstininko atsiradimas,

·         varžovo karaliaus veikimo srities apribojimas,

·         antrojo praeinančio pėstininko atsiradimas,

·         pravedus abiem pusėm pėstininkus į valdoves yra galimybė gauti geresnę  pabaigą.

 

  Prasiveržimas yra bene pati stipriausia kombinacinė priemonė teigiamam rezultatui pasiekti [1].

Tam, kad prasiveržtume į valdoves, reikia turėti praeinantį pėstininką, bet ne visada jį turime. Tad pirma reikia atlikti veiksmus, kad toks praeinantis pėstininkas atsirastų. Pėstininkų prasiveržimui būdinga, kad visi tie veiksmai atliekami aukojant pėstininkus ir be aktyvios karaliaus pagalbos. Kai kuriais atvejais saugantis nuo varžovo pėstininkų prasiveržimo į valdoves gali prireikti ir karaliaus pagalbos.

 

Prasiveržimui padeda [2,3]:

·         pėstininkai yra netoli pavertimo į figūras laukelio,

·         varžovas turi sudvejintų pėstininkų,

·         prasiveržusį pėstininką varžovui trukdo sulaikyti savi pėstininkai,

·         antrasis praeinantis pėstininkas [1].

 

  Prieš prasiveržimą reikia analizuoti pėstininkų struktūrą ir surasti pėstininką, kurį galima būtų padaryti praeinančiu, po to išvalyti numatytojo praeinančiojo pėstininko vertikalę nuo ten , gal būt, esančių varžovo pėstininkų ir taip pat iš gretimos vertikalės atitraukti varžovo pėstininkus, kad jie netrukdytų praeinančiam pėstininkui eiti į valdoves. Visa tai atliekama aukojant savus pėstininkus, todėl prieš atliekant prasiveržimą  reikia gerai įvertinti varžovo karaliaus padėtį :  galės, ar ne galės jis sulaikyti besiveržiantį į valdoves pėstininką [4] (patenka jis į besiveržiančiojo pėstininko kvadratą, ar nepatenka [3]).

  Jei varžovo karalius patenka į kvadratą, tai dar ne viskas prarasta:  galima paieškoti būdų, kaip sutrukdyti varžovo karaliui pavyti besiveržiantį pėstininką. Tokie būdai galėtų būti:

·         varžovo pėstininkų  įtraukimas  į laukelius  per kuriuos varžovo karalius turėtų vytis besiveržiantį pėstininką ,

·         savo pėstininkų panaudojimas varžovo besivejančio karaliaus kelio kontroliavimui,

·         vienu metu vedimas antrojo praeinančio pėstininko, jei turime, į valdoves,

·         karaliaus panaudojimas materialinės ir pozicinės persvaros įgijimui.

 

  Keletas patarimų:

·         Žaidimo metu svarbu matyti savo ir varžovo  galimybes prasiveržti pėstininkais[1,2].

·         Kai planuojame giliai įsiveržti karaliumi į varžovo stovyklą , pirma reiktų išnagrinėti varžovo galimybes pėstininkais prasiveržti į valdoves [1].

   Kai ruošiame prasiveržimą reikia taip pat nagrinėti [4]:

·         ar prasiveržimo metu atsiradęs praeinantis pėstininkas bus pavojingas oponentui,

·         ar gali varžovas sustabdyti pėstininkų prasiveržimą,

·         ar gali varžovo karalius laiku grįžti,

·         kas dar vyksta bet kur ant lentos.

  Ir dar – turėjimas padėties, kurioje galima prasiveržti, yra pozicinis privalumas, nes varžovo karalius turi laikytis netoli galimos prasiveržimo vietos, kas apriboja jo veikimo lauką [1]. Jis negali ginti visų savo stovyklos laukelių, o tuo gali pasinaudoti varžovas ir įgyti materialinį pranašumą, ar prasiveržti kitame sparne.

  Toliau panagrinėsime keletą prasiveržimo pavyzdžių. Daugiau jų galima rasti straipsnelio apačioje esančioje duomenų bazėje.

49-je diagramoje pateiktas paprasčiausias tokio prasiveržimo pavyzdys.49-a diagr. paprasčiausias prasiveržimo pavyzdys

1. f5!

Atitraukia g5 pėstininką.

 1... gxf5

Nepadeda ir 1... Kd7 2. f6 baltieji turėdami  apgintą praeinantį

pėstininką įgyja laimėjimui pakankamą persvarą.

Klaidinga būtų 2. fxg6 $2 Ke7 = Lygiosios - juodųjų karalius pėstininko g6 kvadrate.

 2... Ke6 3. Ke3 Kd7 4.Kd4 Kd6 5. Kc4 a6

 Jei 5... Kc6 6. f7 6. Kb4 Ke6 7. Ka5+-

 2. g6+-  Ir baltųjų pėstininkas praeina į valdoves. 1-0

 

50-toji diagr. dažnai pasitaikantis ir nesudėtingas prasiveržimo pavyzdys50-diagramoje pateiktas kitas dažnai pasitaikantis ir nesudėtingas prasiveržimo pavyzdys.

Juodųjų karalius nutolęs – jis už galimo praeinančio a6 pėstininko kvadrato ribų. O baltųjų karalius -  priešingai yra juodųjų praeinančiojo h5 pėstininko kvadrate. Esant tokiom aplinkybėm baltieji niekuo nerizikuoja atlikdami pėstininkų prasiveržimą.

 1. c4!

 baltiesiems reikia skubėti veržtis, jeigu 1. Ke3 , tai 1... h4

2. c4 h3 3. Kf2 bxc4 4. b5 h2 5. Kg2 c3 6. b6 c2 7. b7 h1=V+ tam, kad įvest

o valdova su šachu juodieji įtraukia karalių į pirmąją horizontalę. 8. Kxh1

c1=V+ 9

 1... bxc4

 2. b5! axb5

Pralaimi ir po 2... h4 3. bxa6

Taip baltieji sutrukdo juodiesiems įvesti pėstininką į valdoves. 3... h3 4. a7

h2 5. a8=V

3. a6 +-    Baltieji pirmieji įveda pėstininką į valdoves. 1-0

 

51-je diagramoje pateiktas pavyzdys, kai, atrodo, beviltiškoje padėtyje , baltuosius gelbsti jų pėstininkų prasiveržimas. Nors abi pusės praveda pėstininkus į valdoves, bet baltieji įgyja51-oji diagr. Juodųjų karalius  per giliai įsiveržė į baltųjų stovyklą pozicinę persvarą su geromis galimybėmis laimėti.

Juodųjų karalius buvo neatsargus -  per giliai įsiveržė į baltųjų stovyklą už kvadrato ribų. Tai leidžia baltiesiems pravesti prasiveržimą.

1. g4! b5!

 Tur būt geriausias juodųjų atsakymas. Jei 1... fxg4 2. f5+-,

baltieji įveda pėstininką į valdoves ir sulaiko juodųjų pėstininką.

Jeigu 1... hxg4 2. h5+-, baltieji praveda pėstininką į valdoves.

Negelbsti 1... Kxf4 2. gxh5 b5 3. h6 b4 4. h7 b3 5. h8=V +-

6. gxh5 b4

7. h6 b3

8. h7 b2

9. h8=V b1=V

10. Ve5+ Kd2

11. h5 +-  Aktyvi baltųjų valdovė ir praeinantis h pėstininkas leidžia manyti, kad baltųjų padėtis geresnė. 1-0

 

52-je diagramoje pateiktas dar vienas prasiveržimo pavyzdys – panašios pozicijos žinomos nuo  XVIII a. [3].

52-oji diagr. Baltieji laimi pozicija žinoma nuo  XVIII a.Iš pirmo žvilgsnio baltųjų padėtis beviltiška , tačiau jie ne tik nepralošia, bet ir laimi. Juos gelbsti  pėstininkų prasiveržimas.

Juodųjų karalius ne kvadrate todėl praeinačiojo pėstininko nepavys.

1. b6! cxb6

 Jei 1... axb6 2. c6, taip atitraukiamas pėstininkas nuo laukelio a6 tam , kad

pėstininkas a5 taptų praeinančiu pėstininku. 2... bxc6 3. a6+-

2. a6!

 Atitraukiamas pėstininkas ir pėstininkui c5 išlaisvinamas kelias į valdoves.

2... bxa6

3. c6 +-    Pėstininkas praeina į valdoves. 1-0

 

53-je diagramoje pateiktas dar vienas prasiveržimo pavyzdys,53-ioji diagr. Baltieji laimi efektingai prasiveždami pėstininkais į valdoves. vedantis baltuosius į pergalę.

Čia irgi juodųjų karalius yra nutolęs už e5 pėstininko kvadrato ribų, kas leidžia

baltųjų pėstininkams  efektingai prasiveržti į valdoves.

 1. f5! Kd4

 Jei 1... exf5 2. gxf5 Kd4 3. e6!+- ir baltieji įveda vieną iš pėstininkų į valdoves.

 2. g5! Kxe5

Jeigu 2... hxg5 3. f6! Pėstininko atitraukimas nuo h vertikalės ginybos. 3...

gxf6 4. h6+-. (Pralaimi ir po 2... exf5 3. g6!) pėstininko f atitraukimas tam, kad išlaisvinti e5 pėstininkui kelią į valdoves.  3... fxg6 4. e6+-

 3. f6!

Pėstininko g7 atitraukimas nuo pėstininko h6 ginybos.

 3... gxf6

 Jei 3...hxg5 , tai 4. fxg7+-

 4. gxh6 +- Baltieji įveda pėstininką į valdoves.

1-0

 

Šaltiniai.

1. Šahmatnije okončanija, pešečnije/red. J. Averbakh, 2-as leid. Maskva: fizkultūra i sport, 1983, P.241-246.

2. Pančenko A. Teorija i praktika šahmatnih okončanij. Joškar-Ola, 1997, P.18-22.

3. Karsten Müller ir Frank Lamprecht Fundamental Chess Endings.  Gambit Publications, 2001. P.45-46.   

4.  Glenn Flear. Starting out: pawn endgames. London; Gloucester Publishers plc, 2004. P.111-115. 

Daugiau apie įvairias pėstininkų prasiveržimo schemas pozicijų demonstravimo programėlėje.

Į puslapio pradžią

Atitinkamieji laukeliai

 

1. Įvadas

 

  Tam tikrose šachmatų pėstininkų pabaigų pozicijose, dažniausiai su blokuotais pėstininkais, partijos rezultatas priklauso nuo to, atitinkamus ar neatitinkamus, laukelius užima abiejų pusių karaliai. Kas tai?  Žaidžiant šachmatų partijas neretai iškyla situacijos, kai tenka atremti varžovo grėsmes šachmatų lentoje viena figūra keliose vietose; pėstininkų pabaigų atveju - karaliumi. Paprastai pradedam skaičiuoti pagal principą: „jei aš čia, tai jis čia“ ir t.t., kol surandame tinkamą laukelį, kurį turi užimti besiginantis karalius, kad galėtume atremti iškilusią grėsmę. Kitaip sakant, suradome atitinkamąjį laukelį savo karaliui, kai varžovo karalius yra konkrečiame laukelyje. Toks tinkamo ėjimo paieškos būdas -  sunkus ir neracionalus, ypač kai reikia nustatyti ir daugiau atitinkamųjų laukelių. Apibendrinant galima pasakyti, kad kiekvienai puolančiojo karaliaus padėčiai šachmatų lentoje reikia rasti atitinkamą besiginančio karaliaus padėtį, kurioje būdamas, besiginantis karalius išlaiko padėtį, t.y. nepralaimi, ir atvirkščiai - puolantysis karalius, neužėmęs atitinkamojo laukelio, gali išleisti pergalę. Atitinkamųjų laukelių žinojimas yra svarbus todėl, kad galėtume praktiškai jais naudotis, jų suradimui reikia paprastesnio būdo. Paprastesni būdai yra - tik reikia išmokti taikyti jų suradimo metodikas (būdus).36-toji diagr. Atitinkamų laukelių panaudojimo pavyzdys

 Kaip tai atrodo praktikoje? Panagrinėkime 36-ąją diagramą. Baltiesiems, kad laimėtų, reiktų užimti laukelį b6 ir po to nukirsti pėstininką a6. Po viso to jie galėtų pravesti c pėstininką į valdoves [1]. Bet, jei baltieji iš karto bandys patekti į laukelį b6, jiems to padaryti nepavyks. Į 1. Kc5 seks Kc7. Jei baltieji bandys 1.Kd6 -  seks Kd8 2. Kc5 Kc7. Iš to galima manyti, kad laukelį d6 atitinka laukelis d8 , o laukelį c5 atitinka c7 laukelis, d5 laukelį – laukelis c8. Išvada: kol juodųjų karalius gali užimti atitinkamąjį laukelį, baltųjų karalius įsiveržti į b6 laukelį negali. Bet minėtoje padėtyje baltieji laimi. Kaip? Tam, kad būtų aiškiau, atitinkamieji laukeliai yra sunumeruoti: 1; 2 ;3. Abu karaliai stovi ant laukelių Nr.3 . Be to baltieji turi du laukelius Nr 3, o juodieji tik vieną - tai ir lemia. Kelias link pergalės būtų toks: 1.Kc4! Kd8 2.Kd4! Kc8 3.Kd5! (padėtis kaip ir pradžioje, tačiau juodųjų ėjimas ir jie neturi daugiau atitinkamųjų laukelių su Nr.3) 4.Kc7 (priversti eiti į neatitinkamąjį laukelį) Kc5! 5.Kc8 Kb6 ir t.t. Bet minėtą baltųjų manevrą galima pavadinti trikampio manevru? Teisingai, bet juk trikampio manevras yra atskiras atitinkamųjų laukelių panaudojimo atvejis, kuris naudojamas nesudėtingų pozicijų sprendimui. Sudėtingesnėse pozicijose, kai atitinkamųjų laukelių zonos yra platesnės, trikampio manevro nepakanka.

  Ko reikia, kad galėtume teisingai žaisti pėstininkų pabaigas turinčias plačias atitinkamųjų laukelių zonas? Pirma, reikia gebėti greitai parinkti tinkamą atitinkamųjų laukelių išdėstymo sistemą ir pagal ją, mintyse, sunumeruoti laukelius, antra – suprasti tos sistemos struktūrą (sudėtines dalis), trečia, reikia mokėti toje sistemoje veikti.  Patyręs šachmatininkas, vertindamas sudėtingą pėstininkų pabaigą, iš kart pastebi priekinės linijos įsiveržimo visus punktus, svarbiuosius, jungiančiuosius ir bazinius laukelius. Ypač tai svarbu, kai įsiveržimo laukeliai yra skirtingose lentos vietose. Atitinkamųjų laukelių sistemų yra ne viena ir žaidėjų tikslas – pasirinkti iš jų geriausiąją ir tinkamiausiąją. Pasirinkus bet kokią galima nepasiekti norimo rezultato, kurį galima būtų pasiekti pasirinkus geriausiąją. Tačiau kaip parinkti tinkamiausiąją? Tai nėra lengva. Kaip tai padaryti,  bus nagrinėjama toliau.

 

 

2. Sistemos

 

Atintinkamųjų laukelių teorija [2]  nagrinėja sekančias sistemas.

Aštunpolė sistema.

Kvadratinė sistema.

Kvadratinė sistema su nevienareikšmiu užnugariu.

Trikampė sistema.

Dvi sistemos.

Šešių polių (stačiakampio) sistema.

„T“ sistema.

       Daugiapolinės sistemos.

Netaisyklingos sistemos.

       Antrinės sistemos.

 

3. Kiti terminai

 

Atitinkamieji laukeliai

Laukeliai, kuriuos abiems karaliams, siekiantiems neprarasti turimos padėties, būtina užimti, vadinami atitinkamaisiais laukeliais.

Atitinkamųjų laukelių pagrindinė zona

 Atitinkamieji laukeliai įeinantys į parinktos sistemos plotą.

Priekinė linija

  Priekinės linijos laukeliai – tai laukeliai esantys šalia bazinių laukelių. Per juos siekia įsiveržti į varžovo stovyklą puolantysis karalius, o besiginantysis karalius siekia tai sutrukdyti.

Įsiveržimo punktas

  Įsiveržimo punktas – laukelis, kurį užėmus, nebėra kliūčių įsiveržimui į varžovo stovyklą.

 Baziniai laukeliai

  Baziniais laukeliais vadiname du gretimus atitinkamuosius laukelius iš kurių yra trumpiausias kelias iki abiejų įsiveržimo punktų. Prie bazinių laukelių gali būti arba vienas, arba du jungiantieji juos laukeliai. Kai yra vienas jungiantysis laukelis, kuris jungia bazinius laukelius turime bazinį trikampį, kai du – bazinį kvadratą

 Jungiantysis laukelis

  Jungiantysis laukelis, tai neužimtas pėstininko ir nepuolamas varžovo pėstininko laukelis jungiantis bazinius laukelius; jis kartu ir atitinkamasis laukelis. Jei  karalius užima jį, o varžovas atitinkamojo jungiančiojo laukelio užimti negali, ar turi iš jo pasitraukti, tai besiveržiantis karalius prasiveržia per vieną iš įsiveržimo punktų.

Aštunpolė sistema.

  Kai bazinius laukelius galima  papildyti iki  3x3 laukelių kvadrato bus  aštunpolė sistema.

 

 

4. Patarimai atitinkamųjų laukelių parinkimui ir panaudojimui.

 

4.1 Padėties analizė

    Pateiktoje padėtyje (37-oji diagr.) yra du svarbūs baziniai laukeliai. Pirmas laukelyje d4, nes, kai baltųjų karalius pasiekia d4, baltieji grasina tęsiniu 1.e5 dxe5 2. Kxe5 su grasinimu užpulti , arba pėstininką d7, arba – g4. Tam, kad to išvengtų, juodųjų karalius turi užimti  f6 laukelį po to, kai baltųjų karalius užima laukelį d4.  Antras laukelyje g5 - kai baltųjų karalius pasiekia laukelį e3, baltieji grasina 1. Kf4... 2. Kxg4, todėl šiuo atveju juodųjų karalius turi užimti laukelį g5. Tokiu būdu nustatėme du priekinius atitinkamuosius laukelius.

   Dar reikia pažymėti, kad lentoje išvardyti du priekiniai atitinkamieji laukeliai yra užnuodyti - juos  užėmusi bet kuri pusė patenka į abipusį cugcvangą. Todėl baltiesiems nenaudinga pirmiesiems užimti šių laukelių -  jie gali juos užimti, tik tuo atveju, kai juodieji, tuoj po to, negalės, minėtų laukelių, užimti.

 4.2  Atitinkamųjų laukelių sistemos parinkimas.

 Kaip minėta įvade, siekiant tiksliai sužaisti sudėtingą pėstininkų pabaigą reikia pasirinkti konkrečiai pozicijai tinkamiausiąją atitinkamųjų laukelių sistemą. Reikia žiūrėti, kokią sistemą turės baltieji ir juodieji, pav.: jei parinkus sistemą būtų taip, kad baltieji turėtų atitinkamųjų laukelių bazinį trikampį, o juodieji bazinį kvadratą, tai leistų juodiesiems sėkmingai gintis, nes bazinis kvadratas turi daugiau atitikimo laukelių už bazinį trikampį. Tokiu atveju juodųjų karaliui, esant užnugaryje, nereiktų griežtai laikytis laukelių atitikimo taisyklės. Todėl, norint baltiesiems laimėti, jiems reikia pasirinkti tokią sistemą, kurioje, abiem pusėms, reiktų griežtai laikytis atitinkamųjų laukelių taisyklių. Bendrai paėmus, tinkamiausios yra tos atitinkamųjų laukelių sistemos, kurių atitinkamųjų laukelių pagrindinė zona yra didesnė už kitų sistemų pagrindines zonas: aštunpolė sistema geriau už keturpolę ir t.t. Bet aštunpolę sistemą {(laukelių 3x3 kvadratas (iš 9 laukelių)}  ne visada pavyksta pritaikyti dėl nepakankamos laisvos vietos lentoje, nes atitinkamieji laukeliai turi būti laisvi ir prieinami karaliams tam, kad jie juos galėtų užimti. Geriausiai, kai sistemos pagrindinėje zonoje būtų ne daugiau, kaip vienas neprieinamas laukelis. Jei negalima pritaikyti aštunpolės sistemos, tenka rinktis kitas - mažesnes atitinkamųjų laukelių sistemas. Pereiname prie konkrečios sistemos parinkimo 37-ojoje diagramoje.

  Pradedame nuo pirmųjų dviejų bazinių laukelių suradimo, arba pasirinkimo – tai jau padarėme 3,1 skyrelyje.  Matome, kad yra pakankamai vietos 3x3 laukelių aštunpolei sistemai. Jos kvadratas 37-ojoje diagramoje  apibrėžtas ištisine žydra liniją . Tai bus aštunpolė ( pagal Averbachą [2]) sistema.

 

 4.3 Atitinkamųjų laukelių numeravimo metodika

Toliau sužymime atitinkamuosius laukelius. Žymėjimo tvarka tokia: pažymime kvadrate šalia įsiveržimo punkto esančius laukelius , pradedant nuo kairės, suteikdami jiems numerius 1 ir 2. Juos jungiančiajam laukeliui suteikiamas numeris 3. Šoniniams kvadrato 3x3 laukeliams suteikiami numeriai iš eilės pradedant nuo 4 iki 8  (žymėjimą pradedant nuo laukelio esančio horizontalėje šalia 1-ojo laukelio). Laukeliams, kuriuos karalius negali užimti (stovi pėstininkas, neleidžia varžovo pėstininkas) numeriai nesuteikiami, tačiau karaliaus užimamas laukelis numeruojamas. Diagramose sunumeruoti pagindinės zonos laukeliai apibrėžti žydra konturo linija. Be pagrindinės zonos laukelių numeruojami ir išoriniai laukeliai, 37-toji diagr. .  Charles Dealtry Lockock 1882 m. Baltieji laimi.

   Analogiškai žymime laukelius ir juodųjų pusėje. Atitinkamieji laukeliai žymimi tais pačiais numeriais, kurie buvo baltųjų pusėje: atitinkamieji laukeliai d4 ir f6 žymimi tuo pačiu numeriu -1-netu, atitinkamieji laukeliai f4 ir g5 – tuo pačiu numeriu -2-jetu ir t.t.  Kitaip sakant, atitinkamieji laukeliai abiejose pusėse gauna tą patį skaičių. Parinkimo metodika analogiška: prie įsiveržimo punktų surandame bazinius laukelius, kuriuos turi užimti karalius stabdantis įsiveržimą. Juos pažymime atitinkamais numeriais : 1-u, kuriame juodųjų karalius turės stovėti, stabdant baltųjų karalių besiartinantį iš 1-ojo bazinio laukelio; 2-u, kuriame - turės stovėti, stabdant besiveržiantį baltųjų karalių iš 2-ojo bazinio laukelio. Toliau bazinius laukelius jungiantįjį laukelį pažymime 3-iuoju numeriu. Po to likusiems 3x3 kvadrato laukeliams, pradedant nuo laukelio esančio toje pat horizontalėje šalia laukelio 1, suteikiame, eilės tvarka, likusius skaičius 4-8:  taip užbaigdami numeruoti likusius 3x3 kvadrato laukelius. Po laukelių numeravimo lentoje turime 2 kvadratus.  Kvadrate esantys laukeliai vadinami  pagrindinės zonos laukeliais, o išorėje – užnugario (išorinės) zonos laukeliais. Karalių manevravimo taisyklės minėtose zonose šiek tiek skiriasi ( apie tai vėliau). Išorinių laukelių, už kvadrato ribos esančių laukelių, žymėjimas horizontaline, ar vertikaline kryptimis atliekamas naudojant tuos pačius numerius, kuriais sužymėti laukeliai kvadrate: parenkame tuos numerius, kurie yra už vieno laukelio (žr. 37-ąją diagramą). Išorinės zonos plotis retai būna didesnis už vieną juostą, nes tolesnis jos plėtimas nevisada pasiteisina, kadangi, kol varžovas manevruoja toli nuo pagrindinės zonos, besiginantis karalius gali užimti ir neatitinkamuosius laukelius.

 

4.4 Kaip naudotis atitinkamaisiais laukeliais?

  Siekiant lygiųjų reikia užimti to pačio numerio laukelį, ant kurio stovi varžovo puolantysis karalius. Jei stipriosios pusės karalius stovi užnugaryje, tai galima užimti atitinkamo numerio langelį tiek užnugaryje, tiek pagrindinėje atitinkamųjų laukelių zonoje (apibrėžtoje žydra linija). Jei stipriosios pusės karalius yra pagrindinėje zonoje, tai besiginantis karalius turi užimti atitinkamą laukelį tik pagrindinėje zonoje.

  Siekiant laimėti reikia, kad karalius kiekvienu ėjimu užimtų tokio pat numerio, kaip ir varžovo karalius laukelį, arba jam nepasiekiamo numerio laukelį, ir tuo pat metu artėtų prie bazinių laukelių. Jei artėti neįmanoma reikia manevruoti nenutolstant nuo bazinių laukelių.

 

  4.5 Praktinis atitinkamųjų laukelių teorijos taikymas

4.5.1  37-osios diagramos sprendimas

 Juodųjų karalius jau stovi ant laukelio Nr.3. Baltieji laimi užiminėdami juodųjų karaliaus užimamus atitinkamuosius laukelius. 1.Kb1! (užima laukelį 3 ir prisiartina prie  bazinio laukelio 2) 1....Kg7 2.Kc1 Kg6 3. Kd1 Prisiartinti prie bazinio laukelio negalima, todėl baltieji manevruoja nenutoldami nuo bazinio laukelio.

37oji-oji diagrama. Charles Dealtry Lockock 1882 m. Baltieji laimi.   Niekada nereikia grįžti į tą laukelį, kuriame jau buvome, todėl baltieji negrįžta laukelį b1. 3.... Kg5 Karalius užima laukelį 2 4.Kc2 ! Baltųjų karalius užima tokį atitinkamąjį laukelį, kurio juodųjų karalius užimti negali ir dar priartėja prie bazinio laukelio 1, tuo tarpu eidamas į šalia esantį  laukelius: 2, 7, 8 jis būtų leidęs juodųjų karaliui užimti atitinkamuosius laukelius: 2, 7, 8 dėl ko būtų lygiosios. 4....Kh5 (atitinkasis laukelis Nr. 6 - juodųjų karaliui nepasiekiamas). 5. Kc3  5. ...Kg5 (laukelis Nr.5 - nepasiekiamas) 6. Kc4    6. ...Kg6  7. Kd3! (taip pat užima „3 laukelį , kuris yra jungiantysis kaukelis ), o dabar, kur eiti karaliui?  Jei 7. ...Kg5, tai seks 8.Ke3 užimant bazinį laukelį, o jei 7. ...Kf6, tai  seks  8. Kd4 taip pat užimant bazinį laukelį. Baltieji abiem atvejais laimi, nes įsiveržia į  juodųjų pėstininkų stovyklą, kur juodieji nesugebės apginti savųjų pėstininkų.

 

4.5.1  38-iosios diagramos sprendimas

  Visu pirma, randame du galimus prasiveržimo punktus baltiesiems – laukelius c5 ir f4. Kokius bazinius laukelius pasirinkti šioje diagramoje? Yra galimi trys atvejai: e3-f4, c5-d4, d4-e3. Aišku - reiktų pasirinkti geriausią. Variantas su e3-e4 laukeliais atkrinta, nes neturi jungiamojo laukelio ( laukelio f3 baltųjų38-ioji diagrama.  R. Bianchetti, 1925 m,  Baltieji laimi karalius negali užimti).  Laukeliai c5-d4 turi jungiamąjį laukelį c4, ir jei priimti juos už bazinius laukelius, juodųjų atitinkami baziniai laukeliai būtų e7-f7 su dviem jungiamaisiais laukeliais e8-f8. Iš to seka, kad baltieji turėtų atitinkamųjų laukelių bazinį trikampį, o juodieji bazinį kvadratą, kas leistų juodiesiems sėkmingai gintis, nes bazinis kvadratas turi daugiau atitikimo laukelių už bazinį trikampį. Dėl to juodiesiems, esant užnugaryje, nereiktų griežtai laikytis atitikimo laukelių taisyklių. Todėl baziniais parenkame laukelius e3-f4 ir, pradedant iš kairės, suteikiame numerius 1 ir 2.  Jungiančiąjam laukeliui d3 suteikiame numerį 3. Atitinkamieji juodųjų baziniai laukeliai būtų f7 ir g7 , o jungiamasis – g7. Jiems suteikiame numerius: atitinkamai 1; 2 ; ir 3. Abiem pusėm bazinius trikampius papildome laukeliais iki 3x3 kvadratų {apibrėžti žydra linija su iškarpa (karaliams neprieinami laukeliai)}. Likusiems nenumeruotų kvadratų laukeliams, pradėdami nuo laukelio 3-ioji diagrama. R. Bianchetti, 1925 m, Baltieji laimi esančio horizontalėje šalia laukelio 1, nuosekliai suteikiame numerius nuo 4 iki 8 (žr. diagramą). Laukeliui, kuriame stovi karalius, taip pat suteikiame numerį. Tai pagrindinė atitinkamųjų laukelių zona,

 kurioje karaliams, siekiant savų tikslų, būtina vaikščioti tik atitinkamaisias laukeliais. Kitiems užnugario laukeliams suteikiame numerius , kurie yra per langelį pagrindinėje zonoje.

 R. Bianchetti etiudo sprendimas. 1.Ka2! (Užima tokio pat numerio, kaip ir juodųjų karaliaus, laukelį ir priartėja prie įsiveržimo punkto – laukelio c5) 1. ...Kg8 (Juodiesiems tenka artėti prie laukelio e7) 2. Ka3 (Baltieji  tęsia savo savo strategiją – užima to pačio numerio, kaip ir juodųjų karalius laukelį ir t.t.). 2. ...Kf8 3. Kb2 (Baltieji užima juodiesiems nepasiekiamo numerio laukelį ir kartu artėja prie kito įsiveržimo punkto f4 laukelyje). 3. ...Kf7  4. Kc2 (Vėl užima laukelį, kurio atitinkamojo laukelio juodųjų karalius pasiekti negali) 4. ...Kf8 5. Kd2 (Vėl į laukelį, kurio atitinkamojo laukelio juodieji pasiekti negali, be to artėja prie f4 laukelio) 5. ...Kf7 6. Ke2 (Ta pati strategija) 6. ...Kg7 7.Kd3 (Užima to pačio numerio, kur stovi juodųjų karalius, atatinkamąjį ir, kartu, jungiamąjį laukelį. Jau matosi pabaiga - juodieji prasiveržia arba per c5, arba per f4.) 7. ...Kf7 8.Kd4 Kf8 (O kur karaliui eiti? 8. ...Kg7? 9. Kc5+-) 9.Ke3 Kg7 10 Kf4+-. Baltieji laimi dėka subtilaus baltųjų karaliaus manevravimo atitinkamaisiais laukeliais neleidžiant juodųjų karaliui užimti atitinkamojo laukelio.

 

 

5. Kitos sistemos

 

 5.1 Kvadratinė sistema

 Kai aštunpolės sistemos sudaryti negalima, bet ant bazinio trikampio statinio galima sudaryti kvadratą, tai bus kvadratinė sistema.

39- toji diagrama. M. Zinar, 1983m. Baltieji laimi       Pažymėkime sudarytų trikampių kampinį laukelį „a“ raide (šis laukelis neturi atitinkamųjų laukelių visoje lentoje, todėl ir žymimas raide, o ne skaičiumi). Baziniu laukeliu pasirenkame laukelį d4 ir jį pažymime 1. Jungiamąjam  laukeliui d3 sateikiame numerį 2. Greta 1-ojo laukelio esančiam laukeliui suteikiame numerį 3, o greta 2-jo laukelio suteikiame 4-tą numerį. (žr. diagramą 38.) Atlikę minėtus veiksmus, turime kvadratinės formos laukelių plotą, kuris yra vadinamas kvadratinės sistemos pagrindine zona. Tolimesnį užnugario laukelių žymėjimą atliekame, kaip ir anksčiau pateiktose diagramose – tuos pačius numerius, kurie , einant pagal horizontalę  yra atgal už vieno laukelio.   Analogiškai sudarome ir juodųjų bazinių, jungiamųjų ir atitinkamųjų laukelių sistemą atitinkamiesiems laukeliams priskirdami tuos pačius numerius.   Siekiant laimėti galioja tos pačios taisyklės minėtos nagrinėjant 37-osios ir 38-tosios diagramų sprendimų eigą.

 39-tosios diagramos sprendimas. 1.Kb2! (Ten, kur dabar stovi juodųjų karalius)        39- ioji diagrama. M. Zinar, 1983m. Baltieji laimi 1. ...Kh8 2. Kc2! ( Vėl į juodųjų karaliaus atitinkamąjį laukelį 1, be to artėja prie laukelio „a“) 2. ...Kh7 3. Kd2! (taip pat į laukelį 1) 3. ...Kh6 4.Kc3! ( Į laukelį 4 į kurio atitinkamąjį laukelį juodųjų karalius negali patekti sekančiu ėjimu, be to artėja prie laukelio 1) 4. ...Kg6 5. Kc4! (Vėl į juodiesiems neprieinamą laukelį) 5. Kf7 (Juodieji skuba atremti baltųjų karaliaus įsiveržimą per laukelį c5) 6. Kd4! (Į to pačio numerio laukelį , kaip ir juodųjų karalius) 6...Kf8 (grėsė 7. Kc5) 7. Ke3 ir baltieji prasiveržia karaliaus flange ir laimi.

 

 Kitas pavyzdys 40-toji diagrama. Panagrinėję diagramą matome, kad aštunpolės sistemos sudaryti negalima, nes trukdo pėstininkas f2 užimdamas galimo 3x3 kvadrato laukelį ir taip sumažindamas baltiesiems atitinkamųjų laukelių skaičių. Ieškosime kitos sistemos. Pradžioje parenkame bazinius laukelius. Baltųjų įsiveržimo punktai centre yra c5 ir d5. Karaliaus sparne dar yra įsiveržimo punktas yra h5. Turime dvi galimybes renkantis bazinius laukelius: pirmoji, laukeliai d4-e3, antroji - laukeliai e4-f3. Jei pasirenkame laukelių  porą d4-e3, galėsime sudaryti bazinį kvadratą ir turėsime kvadratinę sistemą. Jei pasirenkame laukelių porą e4-f3, galėsime sudaryti bazinį trikampį e4-f3-d4 – taip pat turėsime kvadratinę sistemą. Pagrindinės zonos abiem atvejais tos pačios. Tokiais atvejais galime rinktis. Pasirenkam baltųjų bazinius laukelius d4-e4 šalia įsiveržimo punktų c5 ir d5. Šiuo atveju juodųjų atitinkamieji baziniai laukeliai ginybai yra c6 ir d6.

 Kai pasirinkome, baziniams  laukeliams d4 ir e4, pradedant iš kairės, suteikiame numerius 1 ir 2. Taip pat, pradedant iš kairės, suteikiame ir juodųjų baziniams laukeliams c6-d6 numerius nuo 1 ir 2.                       

Toliau, pradedant iš kairės,  suteikiame tolimesnius numerius 3-4 jungiamiesiems laukeliams. (Žr. 40-tąją diagramą)  Abiems pusėms laukeliai 1-4 sudaro pagrindinę zoną. Ji apibrėžta žydra linija. 40 - oji  diagrama. M. Zinar, 1983 m. Baltieji laimi

Toliau baltųjų pusėje sužymime užnugario zonos atitinkamuosius laukelius. Kaip ir ankstesniuose pavyzdžiuose, jiems suteikiame tuos numerius, kurie yra vertikaliai už vieno langelio. Į atitinkamųjų laukelių užnugario zona nepatenka pirmoji horizontalė, bei c vertikalė, nes nuo laukelių d1 ir e1 iki laukelio f3 yra tas pats atstumas, o iš c vertikalės nėra tiesioginio   40- oji diagrama. M. Zinar, 1983 m. Baltieji laimi priėjimo prie įsiveržimo laukelių c5 ir d5. Todėl šiame pavyzdyje atitinkamųjų laukelių nedaug.

40-tosios diagramos sprendimas. 1.Kd2! (Baltųjų karalius užima to pačio numerio juodųjų  karaliaus

atitinkamąjį laukelį) Kd8 2. Ke2! (Taip pat užima atitinkamąjį laukelį) Ke8 3. Kd3! (Užima atitinkamąjį laukelį į kurį juodųjų karalius negali patekti ir artėja prie bazinių laukelių) Kd7 4. Ke3! ( Užima to pačio numerio juodųjų karaliaus atitinkamąjį laukelį ir artėja prie bazinių laukelių 1 ir 2) Kd6 (Jei 4. ...Kc6, tai 6.Kf3 ir juodieji nespėtų sulsikyti karaliaus įsiveržimo per h5) 5. Ke4! (Vėl užima to pačio numerio juodųjų karaliaus atitinkamąjį laukelį) Kc6 (Kitaip 6.Kd5+-) 6. Kf3! (Baltieji eina į prasiveržimo punktą h5) Kd5 (Juodųjų karalius nespėja į laukelį g7, kad  sulaikytų baltųjų karaliaus įsiveržimą per laukelį h5) 7. Kg4 Kd4 8. Kh5 Kc3 9. Kg6 K:b3 10 Kf6 ir baltieji laimi.

 

 

 5.2 Kvadratinė sistema su nevienareikšmišku užnugariu

 

 Tai tarpinė sistema tarp kvadratinės ir trikampio sistemų. Jei kvadratinėje sistemoje atstumai nuo pagrindinės zonos laukelių 3 ar 4 iki artimiausio trumpiausiojo kelio laukelio yra vienodi, tai bus kvadratinė sistema su nevienareikmišku užnugariu. Pateiktoje 41-oje diagramoje surandame 41 - oji  diagrama. M. Zinar, 1983 m. Baltieji laimi  įsiveržimo punktus. Tai laukeliai: a4, e4 ir h5. Pėstininkų struktūra rodo, kad pagrindinės zonos 3x3 laukelių kvadrato sudaryti negalima, nes baltųjų kvadrate būtų pėstininkų, kurie baltiesiems sumažintų atitinkamųjų laukelių kiekį lyginant su juodųjų kvadratu. Pasirenkame bazinius laukelius d3 ir e4. Laukelį e4 pažymime raide „a“, laukelį d3- skaičiumi -1. Jungiamąjam laukeliui e3 suteikiame 2-ą numerį. Juodųjų pusėje atitinkami baziniai laukeliai bus c7 ir d6. Laukelį d6 pažymime raide „a“, laukeliui c7 suteikiame numerį 1, o jungiamajam laukeliui suteikiame 2-ąjį numerį. Toliau tiek baltųjų tiek juodųjų pusėse užpildome šalia bazinio trikampio du laukelius skaičiais 3. Apibrėžiame suformuoto kvadrato perimetrą žydra linija. Kvadrato plote esntys laukeliai sudaro pagrindinę zona. Užnugario atitinkamųjų laukelių yra ne daug – jie baltiesies yra tik d vertikalėje, o juodiesiems tik c vertikalėje, nes tik iš šių vertikalių tiesiogiai galima patekti į bazinio trikampio viršūnę „a“. Numerius užnugario laukeliams suteikiame tokia pat tvarka,

41- oji diagrama. M. Zinar, 1983 m. Baltieji laimi 41-tosios diagramos sprendimas. 1. Kd2! (Karalius eina į tokio numerio laukelį, kurio atitinkamojo laukelio juodųjų karalius sekančiu ėjimu negali užimti) Kc7 2. Kd3! (Užima to pačio numerio juodųjų karaliaus atitinkamąjį laukelį ir artėja prie bazinių laukelių) Kc6 3. Ke2! (į tokio numerio laukelį, kurio atitinkamojo laukelio juodųjų karalius sekančiu ėjimu negali užimti) Kd6 4.Kf2! (tai pat, kaip ir prieš tai) Kd7 5. Ke3! ( į tokio numerio laukelį, kurio atitinkamojo laukelio juodųjų karalius sekančiu ėjimu negali užimti) Ke7 6. Kf3! Užima to pačio numerio juodųjų karaliaus atitinkamąjį laukelį ir artėja prie prasiveržimo punkto h5 laukelio) 6. ...Kd6 ( Jei 6. ...Kf7, tai Ke4  ir baltieji prasiveržia per d5 laukelį) 7. Kg4 baltieji laimi prasiveržę per laukelį h5 į varžovo stovyklą.

 

 

5.3 Trikampė sistema.

 

42 - oji  diagrama. M. Zinar, 1983 m. Baltieji laimi    Tokiu atveju, kai prie bazinio trikampio sienelių negalima sudaryti 2x2 laukelių kvadrato, galios trikampė sistema. 42-oje diagramoje juodųjų ir baltųjų baziniams laukeliams suteikiame  numerius 1 ir 2, o jungiamiesiems laukeliams numerį 3. Visi trys laukeliai apibrėžti žydra linija sudaro pagrindinę zoną. Baltųjų pagrindinę zoną sudaro laukelių d5-d6-e4 trikampis, juodųjų - laukelių g6-h5-h6 trikampis. Užnugario laukeliai  žymimi tais pačiais skaičiais taip, kad kiekviename naujame trikampyje būtų skaičiai: 1; 2; 3. Atitikimo zona tęsiasi iki tol, kol iš trikampio bus galima sudaryti kvadratą. Žaidimas vyksta, užiminėjant vienodus, ar varžovui nepasiekiamus  atitinkamuosius laukelius ir kartu artinantis prie bazinių laukelių. Sistema yra negrįžtama , dėl galimo baltųjų pėstininko f6 užpuolimo, todėl baltieji, manevruodami užnugario laukeliuose, turėtų prasiveržimo neatidėlioti.

42-tosios diagramos sprendimas. 1.Ke3! (Artėja prie bazinių laukelių nesunumeruotais laukeliais) 1. … Kg8 (Ne geriau 1...Ke8 2. Kd4+-) 2. Kd3! (Negalima 2. Kd4? Kh7=) 2...Kh8 (Jei 2. ...Kh7 3.Kd4 Kh6 4.Kd5! Kh7 5.Kd6! Kg8 6.Ke7+-) 3.Kc4 Kh7 4.Kd4! (Užima to pačio numerio atitinkamąjį laukelį) Kh6 5. Kd5 Kh5 6. Kd6 Kh6 ( 6. ...Kh4 Ke7+-; 6. ...Kg4  42- oji diagrama. M. Zinar, 1983 m. Baltieji laimi 7. Ke5+-) 7. Kd7! Kh5 8. Ke8! Kg6 Ke7+- ir baltieji laimi.

 Kitas pavyzdys. 43 - oji  diagrama. Dawson. Baltieji laimi  Surandame prasiveržimo punktą - laukelį d4. Čia, ginant svarbųjį laukelį d4, iškyla abipusio cugcvango situacija Ke4-Kc5 ir Ke3-Kd5. Šalia esantys laukeliai baltiesiems yra e4 ir e2, juodiesiems c5 ir d5 ir juos įvardijame, kaip bazinius ir suteikiame atitinkamai numerius 1 ir 2. Jungiančiam bazinius laukelius laukeliui suteikiame numerį 3. Gauname du laukelių trikampius. Diagramoje šie trikampiai apvesti žydra linija. Tai baltųjų ir juodųjų atitinkamųjų laukelių pagrindinės  zonos. Kvadratinės sistemos sudaryti negalima, nes prie trikampio statinių kvadrato sudarymui nėra pakankamai tinkamų laukelių. Baltieji užnugario zonoje turi tik vieną atitinkamąjį laukelį e2, kuriam suteikiamas 1-as numaris pagal užnugario laukelių numeravimo metodiką, kuri plačiau pateikta ankstesniuose pavyzdžiuose.

43-tosios diagramos sprendimas. 1. Kd1! (Artėja prie bazinių laukelių nesunumeruotais laukeliais) Kc6 2. Kd2! (eina į laukelį be numerio ir artėja prie bazinių laukeliu) Kc5 3. Ke2! 43- oji diagrama. Dawson. Baltieji laimi (Užima to pačio numerio atitinkamąjį laukelį) Kc6 4. Kf3! (Užima to pačio numerio atitinkamąjį laukelį) Kd5 5. Ke3!  (Užima to pačio numerio atitinkamąjį laukelį) Kc5 6. Ke4! (Užima to pačio numerio atitinkamąjį laukelį) Kc6 7. Kd4! (Baltieji užima įsiveržimo laukelį ir laimi pėstininką) Kb6 8. K:c4 Kc6 9. Kd4 Kb6 10. c4 Kc6 11. c5 Kc7 12. Kc4 Kc6 13. f3 ir  baltieji laimi. 

Literatūra.

1. Pančenko A. Teorija i praktika šahmatnih okončanij. Joškar-Ola, 1997, P.400.

2. Šahmatnije okončanija, pešečnije/red. J.Averbah, 2-as leid. Maskva: fizkultūra i sport, 1983, P.303.

 

Daugiau apie atitinkamuosius pėstininkus galima rasti žemiau pateikoje pozicijų demonstravimo programėlėje

Į puslapio pradžią

 
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas