Figūrų pririšimas

    Juodųjų figūrų pririšimas susidaro joms ginant svarbias  figūras, toli prastumtus pėstininkus, trukdant baltųjų pėstininkų prasiveržimą į valdoves. Pririštoji figūra praranda dalį savo pajėgumo, nes negali atsitraukti nuo ginamosios figūros, ar laukelio. Tuo naudojasi silpnoji pusė persekiodama pririštąją figūrą, ar blokuodama kitų figūrų pagalbą pririštąjai figūrai, ar sukurdama dar vieną kitų figūrų pririšimą . Tai yra, naudojamos visos šachmatų žaidimo technikos priemonės, trukdant juodųjų figūrų atsirišimui.  Figūrų pririšimas svarbus šachmatininkų įrankis, žaidžiant partijų pabaigas. Detaliau, atskiri pririšimo atvejai, kurie yra rinkinyje, pateikiami žemiau .

     Valdovės pririšimas prie toli prastumtų baltųjų pėstininkų - etiudai 1-4, bokšto pririšimas prie toli prastumtų pėstininkų 5-6, dviejų rikių prie toli prastumto pėstininko – etiudas 7. Gelbėjant sunkias padėtis, didelę reikšmę įgyja varžovo figūrų pririšimas prie svarbaus pėstininko (8-21, 49,   Bokšto pririšimo prie svarbaus pėstininko  etiudai yra  (8-14). Bokštų prisirišimas dėl tarpusavio jų ginybos 24-31. Pirmą kartą bokštų tarpusavio pririšimo idėja išreikšta lenkų kompozitoriaus V. Kozlovskio etiude 1931 m. Toliau ši idėja buvo išvystyta (25-26)  ir (30-31) etiuduose. Dinamiškas dviejų bokštų tarpusavio pririšimas pateiktas (33-35) etiuduose. Žirgų tarpusavio surišimas pateiktas 43, 51 etiuduose. Pririšimas ir persekiojimas 42, Keletos juodųjų figūrų tarpusavio pririšimas (36-41), (45-48), 50, (52-57). Kelių figūrų pririšimas ir surišimas (37, 41, (52-55), 57. Trijų figūrų pririšimas (44-46), 56 etiuduose.