Kaip atsirado šachmatų kompozicija? Žaidžiant gimę įdomūs sumanymai ir gražios kombinacijos kartais lieka neįgyvendinti. Nerealizuotos idėjos buvo  analizuojamos, užrašinėjamos, o vėliau imta sudarinėti kombinacines pozicijas, dažniausiai tai buvo kombinacinės šachmatų partijų baigmės. Dirbtinių pozicijų sudarymas yra savarankiška šachmatų kūrybos sritis ir vadinama kompozicija. Pagrindinė šachmatų kompozicijos paskirtis – atskleisti šachmatų kombinacijų grožį, meninę žaidimo idėjų raiškos formą [2]. Šachmatų kompozicija yra skirstoma į ortodoksinę, neortodoksinę, pasakiškąją ir ypatingają. Pagal pasaulinę praktiką visos kompozicijos rūšys, išskyrus neortodoksinę, laikomos pasakiškaja. Kompozicija sudaryta iš praktinio žaidimo patirties, pagal esamas šachmatų žaidimo taisykles, vadinama ortodoksine.  Ortodoksinė kompozicija skirstoma į dvi grupes: uždavinius ir etiudus [2]. Čia nagrinėsime ir studijuosime etiudus.

   Etiudas – tai dirbtinai sudaryta pozicija, kurioje baltieji pradėdami laimi arba pasiekia lygiasias. Etiudų sprendiniai labai artimi praktiniam žaidimui. Etiudo sprendinys turi būti vienintelis demonstruojantis originalią idėją, puikų žaidimą, kuriame dalyvauja visos figūros. Etiudo ėjimų skaičius neribojamas. Pirmosios dirbtinės, atsiradusios viduramžiais, šachmatų pozicijos arabų kalba buvo vadinamos „mansubomis“. Tai dažniausiai buvo partijų pabaigų praktiniai sprendiniai. Tobulėti šiuolaikinis etiudas pradėjo nuo XIX amžiaus vidurio, ko pasėkoje, atsirado šiandieninis etiudas, rodantis įvairiapusį turiningą, efektingą, nuostabių manevrų kupiną žaidimą. Šiuolaikinio etiudo pradininku laikomas A. Troickij [2].

    Praktinėje partijoje paprastai nugali ta pusė, kuri turi materialinę persvarą, tuo tarpu, etiuduose dažnai laimi ,ar pasiekia lygiasias, silpnesnė pusė , sugebanti geriau koordinuoti savo jėgas [1]. Etiudas turi atitikti ir tam tikrus meninius reikalavimus (drasi ir originali įdėja, netikėtas įžanginis ėjimas, gilus sprendimas, taupus medžiagos panaudojimas, finalinės pozicijos elegantiškumas [1].

   Etiudams keliami formalūs reikalavimai. Etiudų pozicijos turi būti panašios į žaidybinių partijų pozicijas, be to, jie turi būti legalūs. Etiudas laikomas formaliai teisingu, jeigu įvykdytos šios sąlygos [2]:

-          pradinė padėtis turi būti legali,

-          turi turėti sprendinį,

       sprendinys turi būti vienintelis.

   Padėties legalumas. Legalia laikoma tokia padėtis, kuri gali atsirasti iš pradinės padėties [2]. Kartais sunku nustatyti ar padėtis galėjo susidaryti iš pradinės šachmatų pozicijos ant šachmatų lentos. Tačiau galima pateikti nelegalios padėties atvejų, pav pozicija kurioje juodųjų baltalaukis rikis stovi ant a8 ir juodųjų pėstininkas tebestovi ant b7. Aišku , kad normalioje partijoje, į minėtą poziciją baltalaukis juodųjų rikis patekti negalėjo. Tačiau yra ir sudėtingesnių atvejų, kai reikia įrodinėti, kad pozicija iš viso galėjo atsirasti, vykstant normaliai šachmatų partijos eigai.

   Etiudai rūšiuojami įvairiai [3]:

Pagal figūrų kiekį: į mažafigūrinius (iki 16 figūrų) ir daugiafigūrinius.

Pagal užduoties sąlygą:  laimėjimas, ar lygiosios

Etiudai pagal idėjas skirstomi :

     mato idėja

     figūros laimėjimo idėja.

     pėstininko pravedimo idėja

     pato idėja

     figūrų blokavimas

     tvirtovė

     figūros persekiojimas

     figūros surišimas

     figūrų pririšimas

     amžinas šachas

     kitos idėjos

   Kiekvieną iš jų galima skirstyti dar smulkiau pagal temas, kurių yra daug, apie jas detaliau galima rasti literatūroje [3-5].

   Nors šachmatų etiudus kuria šachmatų kompozitoriai, tačiau yra gilus etiudų tarpusavio ryšys su praktiniais šachmatais . Vyksta tarpusavio idėjų mainai. Kompozitoriai studijuoja praktinėse šachmatų partijose realizuotas, ar nerealizuotas idėjas ir jas panaudoja etiuduose. Savo ruožtu, šachmatininkai praktikai iš etiudų semiasi naujų jiems idėjų, kurias panaudoja savo partijose , ir taip kelia savo šachmatų žaidimo lygį. Daugelis įžymių praktinio žaidimo šachmatininkų: pasaulio čempionų , didmeistrių ir meistrų , patys kurdavo etiudus, pav V. Smyslov , E. Lasker, J.Timman, P. Keres, kiti turi, ar turėjo šachmatų etiudų kolekcijas. Pasaulio čempionas E. Lasker apie etiudus kalbėjo, kaip apie šachmatų poeziją. Nėra abejonės, kad etiuduose išreikštos idėjos yra labai naudingos jaunųjų šachmatininkų tobulėjimui žaidžiant partijų pabaigas, mokantis šachmatų partijų pabaigų žaidimo technikos.

   Pateikiamame etiudų rinkinyje pateikti įvairių žinomų autorių etiudai iš įvairių šalių savo laiku laimėję įvairius konkursus, įtraukti į anksčiau išleistas knygas [3-5].

   Etiudų rinkinius pagal temas galima rasti paspaudus  atitinkamus mygtukus kairiajame lango šone.   Etiudai demonstruojami šachmatų partijų demonstravimo programa. Diagramos viršuje ir diagramoje pasirodo pirmasis rinkinio etiudas, jei norime pažiūrėti daugiau etiudų, nuspaudžiame viršuje esančią rodyklėlę, tuomet atsidaro etiudų sąrašo langas iš kurio galima pasirinkti bet kurį etiudą. Norint pagerinti savo kombinacinį žaidimą partijų pabaigose patartina pradžioje pabandyti patiems surasti sprendinio  ėjimus. Išsprendus jausime didelį malonumą, nes etiudai pasižymi gražiais, netikėtais ėjimais. Jei nevyksta išspręsti, neliūdėkim, daugelis šių etiudų gana sudėtingi.  Neišsprendę galime pažiūrėti atsakymą, kuris yra žemiau diagramos. Atsakymą galima pažiūrėti ir spaudant rodyklėles. Pradžioje rodomas pagrindinis variantas. Norint pažiūrėti kitus variantus, pradžioje reikia su pele atsistoti ant išrinkto varianto ir toliau rodyklėlėmis, arba pele, galima šį variantą peržaisti. Po peržiūros patartina vėl grįžti į etiudo pirminę padėtį ir mintimis pereiti visus etiudo variantus. Tai padeda geriau įsiminti etiudo įdėją, jos įgyvendinimo mechanizmą. Toks pakartojimas gali padėti ateityje žaidžiant šachmatų partijas. Norint geriau etiudų idėjas įsiminti ir suprasti, patartina, po kurio laiko pakartotinai etiudus peržiūrėti, pav. sekančią dieną. Be to naudinga įsiminti etiudo autorių. Sėkmės įdomiame ir nuostabiame šachmatų etiudų pasaulyje.

  FIDE pastovioji šachmatų kompozicijos komisija ( angl. Permanent Commission of the FIDE for Chess).

   Tai visuomeninis organas prie Tarptautinės šachmatų federacijos, kuris vadovauja FIDE valstybių narių etiudų ir uždavinių kūrėjams ir sprendikams. Ši komisija 1956 m paruošė tarptautinį šachmatų kompozicijos kodeksą, kuris buvo primtas 29 FIDE kongrese. Komisija praveda tarptautines varžybas, pasaulio šachmatų kompozicijos  čempionatus , konkursus, komandinius etiudų ir uždavinių kūrimo, bei sprendimo, mačus turnyrus, leidžia FIDE albumą, kuriame talpina uždavinius ir etiudus. Komisija paruošė tarptautinio kompozicijos meistro ir didmeistrio, o taip pat tarptautinio arbitro vardų suteikimo taisykles ir suteikia tuos vardus .

   Komisijos prezidiumą valstybių narių atstovai renka 4-iems metams. Ją sudaro prezidentas ir 3 viceprezidentai, prezidiumo sekretorius ir valstybių atstovai. Svarbiais klausymais prezidiumas rengia pasitarimus, kuriose dalyvauja įvairų šalių šachmatų kompozitoriai. Komisija kartą per metus sušaukia kongresą, kuris vyksta įvairiose valstybėse narėse ir kuriuose dalyvauja valstybių narių šachmatų kompozitoriai. Pasaulinė šachmatų kompozitorių federacija turi tinklapį [7].

  Lietuvoj šachmatų kompozicinė veikla suaktyvėjo po 1972 metų, kai buvo įsteigta respublikinė šachmatų kompozicijos komisija prie šachmatų federacijos. Tolesnis svarbus įvykis buvo Lietuvos šachmatų kompozitorių sąjungos įkurimas 1998 metais davęs naują impulsą kūrybinio darbo suaktyvinimui [2]. Šiuo metu šachmatų kompzitorių sąjunga, kartą į ketvirtį, leidžia žurnalą „Šachmatija“, kuriame talpina sukurtus kompozitorių kūrinius, skelbia naujienas ir aptaria aktualijas. Lietuvos šachmatų kompozitorių sąjunga turi savo tinklapį [6], kuriame galima plačiau pasiskaityti apie kompozitorius ir kompoziciją Lietuvoje.

Literatūra.

1.       1. Gelpernas B. Šachmatų kompozicija. Vilnius: Mintis, 1986. P.48-63.

2.       2. Vilkauskas A. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002. P.6.

3.       3. Bondarenko F. Galereja šachmatnych etiudistov.Moskva:Fizkultūra i sport,1938.P.-300.

4.       4. Bondarenko F. Stanovlenie šachmatnovo etiuda. Kiev:Zdorovja, 1980. P.-176.

5. Kasparyan G. Pozicionnaja ničja. Moskva:Fizkultura i sport, 1977. P. -144.

6.  sachmatija.puslapiai.lt

6.      7.  www.saunalahti.fi/~stniekat/pccc/index.htm