Kad šachmatų žaidimas būtų išvystytas ir populiarus mieste, kad būtų pajėgių šachmatininkų turi egzistuoti tam tikra specifinė šachmatų sporto infrastruktūra:  klubas , su tinkamomis patalpomis, šachmatais, stalais, kėdėmis ir t.t. tam, kad būtų  galima surengti turnyrus, kur galėtų rinktis šachmatininkai ir žaisti, kad būtų tų, kurie juos organizuoja ir praveda – teisėjų. Reikia, kad iš vis būtų šachmatininkų – tam turi būti šachmatų mokyklų, kad būtų šachmatų trenerių , kad būtų vietos šachmatininkų organizacinė struktūra  - šachmatų sporto fedefacija, kuri analizuotų , prižiūrėtų ir planuotų visų paminėtų grandžių funkcionavimą ir t.t. Reikia turėti visą grupę aktyvistų – aktyvių šachmatininkų iš kurių galima būtų užpildyti minėtas struktūras. O iš kur atsiranda aktyvistai? Visuomenėj visada yra aktyvių žmonių, tokių būna  ir tarp šachmatininkų -  jie ir vysto šachmatų sportą toje vietovėje, ar mieste.

   O kaip buvo Klaipėdoje. Kas vystė Klaipėdos šachmatus nuo praėjusio šimtmečio vidurio iki dabar, 2010 metų? Prie šachmatų vystymo prisidėjo daug žmonių, kuriuos galėtume suskirstyti į sekančias grupes: šachmatų federacijos nariai ir pirmininkai, treneriai, teisėjai, klubo vedėjai.

   Šachmatų vystymui daug padėjo  ir miesto sporto komitetas bei miesto valdžia. Visa tai paėmus kartu ir davė savo rezultatus, tam, kad Klaipėdoje virtų aktyvus šachmatų gyvenimas. Dėlto, įvairiais laikotarpiais, buvo Klaipėdos mieste nemaža pajėgių šachmatininkų .

Šachmatų federacija.

   Miesto šachmatų federacija keturiems metams buvo renkama iš aktyviųjų miesto šachmatininkų bendrame šachmatininkų susirinkime. Po to išrinkti federacijos nariai savo susirinkime išsirinkdavo federacijos pirmininką. Miesto šachmatų federacijos pirmininkais, kurie daug nuveikė šachmatų populiarinimų ir vystymo labui buvo: Jonas Sulžickas, Michail Efimov, Viktoras Baniulaitis ir kt.

Treneriai

   Šachmatų trenerių darbo specifika – darbas su moksleiviais. Didžiausią indėlį Į šachmatininkų ugdymą įnešė šie treneriai: Artūras Bakštys, Gintautas Petraitis, Gintautas Barščiauskas, Vytautas Vaitonis, Jonas Lapėginas, Gintaras Šmotavičius ir kt. Jie išugdė ne vieną Lietuvoje žinomą šachmatininką, kurių dalis gyvena nebe Klaipėdoje. Dažniausiai taip atsitikdavo dėl to, kad Klaipėdoje išugdyti jauni šachmatininkai stodavo mokytis į kitų miestų, dažniausiai Vilniaus ar Kauno aukštąsias mokyklas ir jų likimai susiklostydavo įvairiai - dauguma jų savo likimą rasdavo kituose miestuose ir į Klaipėdą nebegrįždavo. Vykdavo pastovus gabiųjų šachmatininkų nutekėjimas, tiesa, atvažiuodavo ir šachmatininkų gyventi Klaipėdoje, bet tai ne visada kompensuodavo praradimus.

Teisėjai.

   Norint organizuoti įvairaus rango šachmatų varžybas reikia turėti, priklausomai nuo turnyro rango, atitinkamos kategorijos teisėjus.  Šachmatų teisėjų specifika yra truputi kitokia, nei kitų sporto šakų, pav. krepšinio. Šachmatų teisėjas pačių šachmatų partijų eigai neturi didelės įtakos – jo visas darbas turnyro pravedimas ir su tuo susiję darbai: žaidėjams priešininko parinkimas, dokumentacijos tvarkymas, lentelių tvarkymas, žaidimo vietos paruošimas ir t.t. Kai dar nebūdavo kompjūterių ir kompjūterinių programų žaidėjo priešininko parinkimas, kai turnyras buvo vykdomas šveicariška sistema, ir kai turnyre dalyvaudavo daug žaidėjų buvo itin sudėtingas uždavinys, reikalaujantis daug darbo sąnaudų. Tokiais atvejais teisėjai plušdavo iš peties, kol sekančiam turui kiekvienam parinkdavo varžovą. Šachmatų teisėjai buvo skirstomi į: pirmos, respublikinės, visasąjunginės kategorijas. Norintis teisėjauti atitinkamo lygio varžyboms turėdavo  turėti atitinkamą kategoriją.  Iš žinomų Klaipėdos šachmatų teisėjų reiktų pažymėti Raimondą Kateivą ir Romualdą Čepauską. Pastarasis teisėjavo įvairiausio lygio, pradedant nuo miesto, respublikos ir tuometinės SSRS lygio šachmatų varžybose .

To top

 
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas