Klubas

Klubas iki karo.

Klaipėdos lietuvių šachmatų klubo įsikūrimas

  Klaipėdos lietuvių šachmatų klubas įsikūrė 1933 metų pabaigoje - gruodžio 5 d. Buvo išsinuomotos patalpos Neringos valgykloje šalia Viktorijos viešbučio, kur buvo žaidžiama vakarais . Tačiau prieš tai (lapkričio 16 ir 21 d.d.) buvo organizuoti klubo įkūrimo klausimu du susitikimai Viktorijos viešbutyje.  Iki tol Klaipėdos mieste buvo vienas šachmatų klubas – bendras visų tautybių šachmatininkamas. Tačiau 1933 metų vasarą bendrajame šachmatų klube kilo konfliktas, dėl kurio bendrasis šachmatų klubas suskilo į tris atskirus : žydų, vokiečių ir lietuvių klubus. Detaliau apie visas skilimo priežastis ir kaip tai vyko galima pasiskaityti J. Strangalio straipsnyje patalpintame „Lietuvos keleivio“ laikraštyje 1935 m. Šį straipsnį galima pasiskaityti ir mūsų tinklapyje.

 

Šachmatai Klaipėdoje

    Klaipėdoje yra trys šachmatininkų vienetai: žydų, lietuvių ir vokiečių.: Didžiausia, nariu skaičiumi ir stipriausia bus “ Bar-Kochbos“ šachmatininkų sekcija. Tačiau jai trūksta susiorganizavimo. Jau kelios žiemos, kaip jie neturėjo tarpusavio turnyro, kuris yra, gal būt, viena iš geriausių priemonių pakelti šachmatininkų stiprumo lygi. Todėl ir jokio progreso „Bar Kochba“ parodyti negali. Jeigu ji vis dėlto turi stipriausio šachmatininkų vieneto vardą Klaipėdoje, tai tas pareina nuo tos laimingos aplinkybės, kad ji savo narių tarpe turi 4-meisterių klasės lošėjus: Luckį, dr. Konikoff, S. Gordoną ir Koppelmaną.

      Antras didumo ir stiprumo atžvilgiu Klaipėdoje yra Klaipėdos Lietuvių Šachmatų Klubas. Nors jis ir neturi tokių išgarsėjusių ir stiprių lošikų, kaip žydų klubas, tačiau bendras, jo narių stiprumo vidurkis nedaug kuo nusileidžia “Bar Kochbai”. O šito jis pasiekė tik sistemingomis ir kruopščiomis treniruotėmis, tarpusavio turnyruose, ruošiamuose kiekvieną žiemą. Dabar klubas turi per 30 narių. Klubo patalpos — Prekybos Instituto studentų valgykloj. Lošiama visuomet antradieniais ir. ketvirtadieniais nuo 18 iki 22 val. Stipriausi klubo l ošikai yra: Čaikauskas, Ivanauskas ir Pakalniškis.

     Vokiečių šachmatininkų klubas — “Schachverein Memel”,. pralaimėjęs pereitais metais du kartu iš eilės lietuvių  klubui, buvo nustumtas į trečią vieta. Tačiau jis smarkiai dirba ir ruošias revanšinei kovai, kuri jvyks. tur būt, dar prieš Velykas. “Schachverein Memel” turi     apie 30 narių. G  e riausieji jų yra Barstaitis ir Žemaitaitis  [1].

Tačiau per Velykas visi trys klubai delegavo savo žaidėjus į Klaipėdos rinktinę. Klaipėdos rinktinė 1936 metų balandžio 12 d žaidė Liepojoje mačą, su šio miesto rinktine. Liepojiečiai jau prieš keletą metų buvo aplošę klaipėdiečius, tad dabar sustiprėję klaipėdiečiai tikėjosi revanšo. Deja ir šį kartą nepavyko - pralaimėta 7,5:12,5 [2].

 Iš tolimesnių publikacijų aiškėja, kad klubas turėjo išrinktą valdybą, bet  patalpų žaidimui ieškodavo pas rėmėjus. Klubas kurį laiką buvo ,.Rambyno" valgyklos („Lithuanios spaustuvė) būste Palangos g a tvėje 23/24. (Palangos gatvė buvo dabartinės S. Šimkaus gatvės vietoj ir ne tik – ji darė posūkį ties dabartine S. Daukanto gatve ir pasisukusi ėjo iki H. Manto gatvės. Būtent, po posūkio buvo namas Palangos 23/24. Tai buvo, nelyginių namų pusėje, 3-ias namas nuo H. Manto gatvės. Atrodo, kad to namo nebėra, toje vietoje yra aikštelė). Vis didėjantis narių skaičius ir didelis susidomėjimas (aktyviai dalyvaujant) valdovės gambito turnyre, privertė KLŠ klubą pakeisti savo patalpas, nes dabartinės patalpos pasirodė per ankštos. Pastatas Tiltų gatvė 5, kur buvo LOK salė, kurioje žaisdavo šachmatininkai iš KLŠK. Taigi, KLŠ klubas nuo 1938 metų sausio 12 d. persikelia į Lietuviškųjų Organizacijų Komiteto patalpas kurių adresas buvo Laukininkų g. 1 7 /18. (Tai dabartinė Tiltų g-vė. 5). Tačiau 1938 metų lapkričio pabaigoje   jau lošiama Karininkų Ramovėje, Montės g-vė 3 (dabar H. Manto g-vė 45) antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 val. VAKARŲ laikraštis rašė: „ Klaipėdos šachmatininkai yra didžiai dėkingi pulk. Breimeliui už sutikimą ir būtų laimingi, jeigu tuo būstu galima būtų naudotis per visą sezoną“. Tačiau ten ilgai neteko žaisti , 1938 metų gruodžio pabaigoje Klaipėdos Lietuvių Šachmatų Klubas vėl grįžta lošti LOK salėje.

 Klaipėdos LŠK vykdė aktyvią veiklą tiek rengiant įvairius turnyrus, tiek propaguojant šachmatus spaudoje. Klubas turėjo šachmatų skyrelį nuo 1936 metų Klaipėdoje ėjusiame laikraštyje „ Vakarai“. Pradžioje (1936 m.) straipsnius  apie šachmatus į „Vakarų“ laikraštį rašė Vladas Mikėnas. Straipsniuose buvo talpinamos naujienos iš užsienio, didmeistrių partijų analizė.  Vėliau tradiciją pratesė Alg. Kuraitis, kuris dėl laiko stokos 1938 metų vasario mėn iš šių pareigų pasitraukė. Lietuvos vakarų šachmatininkai jam už jo darbą buvo tikrai dėkingi. Kas vėliau redagavo dar nežinoma, bet skyrelis buvo ir vėliau. Skyrelyje, be einamosios informacijos apie šachmatų turnyrus, jų eiga klube, Lietuvoje ir užsienyje, buvo ir šachmatų žaidimo mokomosios medžiagos, pradžioje buvo nagrinėjami debiutai, jų variantai, skelbiamos klube sužaistos partijos su komentarais. Vėliau, atėjus kitam skyrelio redaktoriui, daugiau dėmesio buvo skiriama šachmatų vidurio žaidimo teorijai, strateginiams ir taktikos klausimams, neužmirštant ir stambių tarptautinių turnyrų, demonstruojant jų partijas su komentarais. Vos ne kiekviename , kas savaitę , pasirodančiame skyrelyje būdavo po vieną tarptautiniame, ar vietiniame turnyre sužaistą partiją.

 Kas buvo pajėgiausi klubo šachmatininkai? Neturime daug duomenų vertinimui, bet, jei atsižvegsim į klubo rinktinės sudėtį 1939 vasario 12 d., žaidžiant Klaipėdoje su Šiaulių „ Sakalais“, tai ji buvo tokia:

1.     Al. Pakalniškis, 2. K. Narkevičius, 3. M. Romanovas, 4. kpt. Koškulis, 5. E. Šilingas, 6. Dr. Valančius.

Gal būt čia ne visi stipriausi to meto klubo šachmatininkai, bet , kad vieni iš stipriausių, gali būti. Aišku kalba eina ne apie visos Klaipėdos stipriausius šachmatininkus. Apytikriai nuo 1936 m, persikėlęs iš Kauno, Klaipėdoje gyveno ir M. Luckis, kuris ne kartą žaidė už Lietuvos rinktinę, dalyvavo tarptautiniuose turnyruose, buvo Lietuvos šachmatų rinktinės narys, “Vakarų” laikraščio korespondentas. Dėka jo, apie įvykius 1938 metais Stokholme vykusioje šachmatų olimpadoje, “Vakarų” laikraščio skaitytojai galėjo skaityti  tiesioginius reportažus iš olimpiados.

 Lietuvių Šachmatų Klubo mecenatas buvo dir. V. Gavelis, kuris remdavo klubą, skirdavo turnyrų nugalėtojams dovanas. Turnyrus organizuodavo , pravesdavo ir teisėjaudavo Alf. Makarskas , taip pat teisėjaudavo Knopfileris.

 Įdomi ir šachmatų turnyrų dalyvių sudėtis – direktoriai (ir ne vienas), daktarai, karininkai, inspektoriai. Matyt, tais laikais, šachmatus mėgo intelektualų, sudėtingą darbą dirbantys žmonės. Plačiau apie klubą, laikraščio “Vakarai” publikacijas apie šachmatus galite pasižiūrėti skyrelyje KLŠK ir epaveldo tinklapyję [3] .

1939 m kovo 23 d. Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą užima nacistinė Vokietija. Visos lietuviškos organizacijos, mokyklos, institutai, laikraščiai uždaromi, panaikinami [4]. Nuo to laiko apie Klaipėdos lietuvių šachmatų klubą nieko nežinome, gal būt ir jis buvo uždarytas.

      Šaltinis

1.      Šachmatai Klaipėdoje // Vakarai. 1936, kov. 8, N 57, P.4

2.      Šachmatai // Vakarai. 1936, bal. 19, N 90, P.4

3.       http://www.epaveldas.lt/vbspi/biSerial.do?biRecordId=5137

4.       Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923-1939. Vilnius: Mokslas, 1992 m.

Taip pat veikusį Klaipėdos lietuvių šachmatų klubą, KLŠK, sužinome iš Klaipėdos laikraščio „Vakarai“ publikacijų.  Pirmas straipsnis apie klubą rastas 1936 m kovo 8 d. Žemiau cituojame straipsnį iš „Vakarų“ laikraščio [1].

To top

 
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas